|
 Saulė Gradaitė
P amenate, kaip įsimylėję imdavome skraidyti padebesiais – visas pasaulis atrodė mielas ir vertas meilės, o bėdos ir problemos išnykdavo kažkur už horizonto? Nuostabus jausmas, ar ne? Panašų stebuklą gali padaryti ir meilė sau. Ne, nekalbu apie savimylas ir hedonistus, meilė sau – tai ne galimybė prisikimšti pilvą mėgstamo maisto ar įsigyti norimą daiktą, o pagarba savo asmenybei. Tai – santykis su pačiu savimi, kai neteisiame savęs už poelgius, nesilyginame su kitais, kai jaučiame jausmų, minčių ir veiksmų harmoniją. Meilė sau neatsiejama nuo suvokimo, kad laikas, skirtas šioje žemėje, yra ribotas, todėl kiekviena minutė yra dovana, ir ją reikia išgyventi neleidžiant tuščiai laiko bei su visa atsakomybe pačiam sau.
„Pažiūrėk į kaimyno sūnų!“, arba vaikystės pamokos
Gaila, kad dažnai nuo pat vaikystės esame mokomi nemylėti savęs. Manydami, kad taip apsaugos mus ir išauklės dorus žmones, o kartais – tiesiog perėmę savo gimdytojų patirtį, mūsų tėvai linkę auginti vaikus nuvertindami juos. Tikriausiai, daugelis augdami girdėjote ką nors panašaus:
– Pažiūrėk, kaip gražiai Onutė piešia, o tu tik terlioji popierių…
– Kaimynų Jonuką jau perkėlė į trečią klasę, o tu net būdamas antroje nesugebi išmokti skaičiuoti…
– Tu amžinai netvarkingas, nieko nepasieksi, pažiūrėk, kokie kiti vaikai geri, susitvarkę.
Auklėdami draudimais, laisvės apibojimu, lyginimu su kitais, blogų savybių išryškinimu (manydami, kad tai, kas yra gerai, išryškės savaime) tėvai išmoko mus nuvertinti save ir savęs nemylėti. Kad atsitiktų priešingai, vaikas turėtų sulaukti daugiau teigiamo grįžtamojo ryšio – tai leidžia vaikui džiaugtis ir mėgautis savimi. Nuolat žeminamas vaikas nuolat dairysis į kitus, ieškos ne panašumų, bet aplinkinių pranašumų, taip dar sykį patvirtindamas jam gerai pažįstamą pasaulį: „Aš žinau, kad esu nieko vertas, visi kiti daug vertesni aplinkinių pripažinimo ir sėkmės“. Taigi meilės sau stokojantys žmonės yra priversti nuolat kažko siekti ir daryti, kad aplinkiniai juos kada nors pastebėtų ir apdovanotų meile. Užuot mėgavęsi tuo, kas vyksta, t. y. procesu, jie karštligiškai siekia vieno ar kito rezultato. Tipiškas tokio mąstymo pavyzdys: „Štai, paimsiu paskolą, pasistatysiu namą, tuomet tai jau pagyvensiu!“ Deja, toks rojus žemėje dažnai taip ir neateina.
Visi mūsų norai anksčiau ar vėliau pildosi. Tad jei norime gyventi kaip „aukos“, taip ir gyvensime. Manome, kad mums niekuomet nepasiseks? Žiūrėk, taip ir nutinka. Norime save už ką nors nubausti? Labai paprasta. Ši logika veikia ir atvirkščiai – jei norėsime gyventi gerai ir įdomiai, jei linkėsime sau gero – taip ir bus. Vienintelė būtina sąlyga – meilė sau. Jei norite pamilti save tokį, koks esate, turite nustoti lygintis su kitais, kritikuoti save ir nuvertinti. Pabūkite su savo mintimis vienas, išgirskite, kokios jos ir ką jos sako. Kai kurios mintys gali trukdyti priimti tikrąjį „aš“. Vis dėlto jos negali daryti mums poveikio tol, kol nesuteikiame jiems vienos ar kitos reikšmės, kol nepasirenkame patys, kuriomis mintimis tikėti, o kuriomis – ne.
Trys žingsniai pilnatvės link
Meilė sau – tai dvasinė būsena. Džiaugsmas, kylantis ne iš materialių dalykų, bet iš geros savijautos, kai sutariama su savimi. Šį džiaugsmą kelia ne daiktas, bet vidinė laisvė rinktis, savojo „aš“ vertės pajautimas.
Daugelis žmonių, kurie mums atrodo tobuli, taip pat jaučiasi netobuli. Ne visai gražūs. Ne viskam gabūs. Na, ir kas? Gamta nuostabi savo įvairove, tad būtų naivu manyti, kad žmogiškoji laimė siejasi su kūno formomis ar piniginės storiu. Pasak psichoterapeuto R. Aleknos, peržengti barjerą ir išmokti mylėti save padės trys pagrindiniai raktai: suvokimas, pajautimas (leidimas sau jausti) ir spontaniškumas (gebėjimas laisvai reikštis ir gerai jaustis). Šie trys raktai atrakina duris į žmogaus autonomiškumą, neatsiejamas kuris nuo meilės sau.
Taigi, jei jums pabodo graužti save, kad kiti yra geresni, jei norite išgyventi pilnatvę jau šią akimirką, o ne kada nors ateityje, ženkite pirmąjį žingsnį: leiskite išgyventi tikruosius savo jausmus, nevaidinti. Daugiau būkite su savimi, savo mintimis, išlaisvinkite jas, kad galėtumėte galvoti tai, ką norite. Jausti, išgyventi savo jausmus, išmokti juos priimti ir įsiklausyti, ką jie reiškia. Tai – geros savijautos ir meilės sau pagrindas. Neignoruokite ir fizinio kūno siunčiamų signalų – streikuojanti širdis, spazmuojantis skrandis, nemalonūs pojūčiai kūne gali būti rimtas ženklas, kad pernelyg skubate, kad į rezultatą ar kitų žmonių pripažinimą įdedate daugiau, nei gaunate. Nemeilė sau – tarsi neadekvati investicija, užuot davusi dividendų, dažnai suėdanti žmogaus sveikatą.
Kasdien – su šypsena veide
Padėti sau galima ir praktiniais būdais. Kad ir kaip atrodytų neįtikima, bet jei prausdamiesi rytą atvaizdui veidrodyje nuoširdžiai pasakytume: „Aš myliu ir gerbiu save tokį, koks esu. Man patinka būti savimi ir jaustis taip, kaip aš jaučiuosi. Esu geras, įdomus ir laisvas rinktis“, – padėtume sau tuo patikėti. Autohipnozė išties paveiki, jei ją naudojame nuoširdžiai. Todėl kasdien pagirkite save, darykite tai be sarkazmo, nuoširdžia, malonia intonacija. Pamėginkite išvardyti, ką gero, gražaus savyje pastebėtumėte, jei būtumėte priešingos lyties atstovas.
Kitas būdas pasijusti geriau – prisiminti akimirkas, kai buvome laimingi, mylėjome save. Kaip tuo metu jautėtės? Kur buvote? Kokia buvo jūsų kūno poza? Psichoterapeutų teigimu, kūną ir protą galima ištreniruoti taip, kad užėmę panašią padėtį ir atgaivinę malonių akimirkų prisiminimus, imsime gerai ir maloniai jaustis čia ir dabar.
Norite pamilti save? Leiskite sau tai. Leiskite sau juoktis, kai norisi, džiaugtis, kai norisi, pykti, liūdėti. Nepeikite savęs už vieną ar kitą emociją – visos jos jūsų, visas turite laisvę išgyventi. Emocijas reikia suvokti, su jomis gyventi, prie jų pratintis, jas prisijaukinti. Nuolat lyginate save su kitais? Sustabdykite šį „sniego kamuolį“. Paimkite popieriaus lapą ir surašykite savo pranašumus, savybes, dalykus, kuriuos mokate ir gebate geriausiai. Jūsų sąrašas – tai akcentai, kuriuos verta plėtoti. Nebegrįžkite prie to, ko galbūt nemokate ar nenorite daryti. Žinokite pranašumus ir juos lavinkite. Manote, kad nemokate gerai slidinėti? Pasirinkite kitą sporto rūšį. Neskaitykite knygų, kurios jums neįdomios. Kam rūpi, kad jos madingos? Geriau nuoširdžiai išmanyti vieną ar kitą siauresnę, kad ir ne pačią populiariausią sferą, nei prievartauti save bandant iškalti „Fuko švytuoklės“ simboliką, jei ši iš tiesų jūsų visiškai nedomina.
Taip jau yra, kad viskas, kas gyvenime yra gera, prasideda nuo harmonijos su savimi, meilės sau. Būtent ši meilė leidžia išlošti gyvenime viską tarsi nieko ir nedarant. Mėgautis tuo, ką darai, bendravimu, gamta, darbu. Mylinčius save aplenkia krizės. Psichoterapija visada akcentuoja procesą – tai, kas vyksta čia ir dabar. Juk jei procesas geras, rezultatas bus geras savaime. Tad jei myli save – vienu metu turi viską, ko geidžia širdis, tačiau ir ne per daug. Be to, sutaupai sveikatos ir gyvenimas tampa spalvingesnis.
|
CHomentauskas yra jega.esu nekarta bendravusi su Gintaru.ji reikia
Todel mylekime save! 
