Vienatvė atsliūkina netikėtai – užbėkite jai už akių stiprindami draugystes.
Per didelis susikoncentravimas į siekį gyventi laimingai gali turėti neigiamą efektą.
Ar svarbu kalbėti vienas kito meilės kalba?
Ištirta: yra sąsaja tarp polinkio į saldėsius ir malonaus būdo.
Naujas tyrimas rodo, kad į nesėkmes žiūrime pernelyg optimistiškai.
5 000 žingsnių per dieną veiksmingai mažina depresijos simptomus.
Sudaužytus puodelius išmetame. Tačiau japonų menas „kintsugi“ skatina šukes suklijuoti auksu ir sukurti unikalų meno kūrinį. Vertingesnį nei buvo iš pradžių. Tai gali tapti jūsų gyvenimo filosofija. Sunkumai,…
„Mano gyvenimas buvo pilnas baisių nelaimių, kurių didžioji dalis niekada neįvyko.“ (Michelis de Montaigne, prancūzų filosofas)
Tikslą pasieksime lengviau, jei nuolat pagalvosime apie dėl jo padarytas aukas.
Vokiečių tyrimas verčia suabejoti: vidurio amžiaus krizė tėra mitas?
Lengviau atpažįstamus kvapus labiau mėgstame.
Nelaimingi žmonės savo savijauta „užkrečia“ ir romantinius partnerius.
Į gamtos gerovę orientuotas elgesys daro mus laimingesnius.
Agresyvumas vaikystėje yra susijęs su didesnėmis pajamomis užaugus – teigia britų mokslininkai.
Kodėl ne visi yra pakankamai atsparūs susidoroti su psichologinėmis traumomis? Kas lemia didesnį ar mažesnį atsparumą? Ar galima atsparumą stiprinti ir ugdyti?
Kartais stipriausios gyvenimo draugystės užsimezga per trumpiausią laiką. Galbūt tai tiesiog laimingas atsitiktinumas. O gal megzti kokybišką ryšį, kaip ir kitus įgūdžius, galime lavinti?
Trumpi neįpareigojantys pokalbiai gerina mūsų savijautą.
Atsisakyti kvietimo nėra taip blogai, kaip mums atrodo.
Kai gyvenimas perpildytas nereikalingų daiktų, pritrūksta erdvės naujoms patirtims. Išsigelbėjimas – minimalistinės gyvensenos įpročiai.
Kaip pailsėti, kai nėra, kada pailsėti?