Jei pinigai jums neatneša laimės, vadinasi, juos leidžiate ne ten, kur turėtumėte.
1. Pirkite mažai, bet dažniau
Leif D. Nelson atiliko malonų eksperimentą. Tiriamieji buvo masažuojami tris minutes – vieni masažu mėgavosi nepertraukiamai, kiti su 20 sekundžių pertraukėle. Kaip manote, kurie dalyviai mėgavosi labiau? Tikriausiai spėjate, kad būtų kur kas maloniau gauti masažą be jokio trikdžių, tačiau rezultatai parodė ką kita. Labiausiai masažu mėgavosi tiramieji, kurie turėjo trumpą pertraukėlę. Taip yra todėl, kad žmonės prie gerų dalykų labai greitai pripranta – pertraukos leidžia pajusti malonumą iš naujo. Tyrimai rodo, kad daug skirtingų, trumpų užsiėmimų atneša didesnę laimę nei nepertraukiama veikla. Vargu ar pajustumėte kelionių džiaugsmą, jei keliautumėte nuolat, be jokių pertraukų.
Saikingumas taip pat galioja perkant bilietus į koncertą ar kelionę – neverta leisti pinigų geriausiems viešbučiams ar geriausioms sėdimoms vietoms. Nors komfortas bus didesnis, laimės pojūčio tai „nenupirks“. Būsite ne mažiau laimingi sėdėdami ir prastesnėse vietose. Nors pinigų išleisite dvigubai (ar net dar daugiau), dvigubos laimės nepatirsite. Tad prieš atverdami piniginę, gerai pagalvokite. Juk kur kas geriau vėliau nueiti išgerti kavos ar įsigyti bilietus į dar vieną spektaklį.
2. Nelyginkite prekių ženklų
Nikon ar Canon? Panasonic ar Sony? Pirkdami prekes dažnai jas lyginame tarpusavyje, siekdami išsiaiškinti, kuo vienas prekės ženklas pranašesnis už kitą. Jei nuodugniai neišanalizavęs daiktų niekada neperkate, šis atradimas skirtas kaip tik jums. Pasirodo laikas, kurį investuojame geresniam produktui įsigyti, yra beprasmis. Bent jau vertinant pasitenkinimą įsigyta preke. Tyrimai rodo, kad žmonės džiaugiasi įsigytu produktu nepaisydami esamų alternatyvų. Carey K. Morewedge paprašė tiriamųjų nuspėti, kaip jie mėgautųsi bulvių traškučiais skirtingose situacijose. Vieni dalyviai traškučius valgė kambaryje, kuriame buvo geresnės kokybės skanėstų (aukščiausios rūšies šokolado ir pan.), kiti – kambaryje su menkesniais užkandžiais (sardinėmis ir pan). Nors dauguma tiriamųjų teigė, kad traškučiais mėgausis mažiau, jei šalia bus geresnių skanėstų, rezultatai to nepatvirtino. Tiriamieji vienodai mėgavosi gautais traškučiais abiem atvejais. Taigi kam vargintis renkantis geriausią produktą, nors įsigytu daiktu mėgausimės tiek pat?
3. Pirkite kitiems
Kitiems išleisti pinigai suteikia daugiau laimės nei perkant sau. Gal ne visi su tuo sutiksite, bet Kathleen D. Vohs tyrimų rezultatai akivaizdūs:
- Dalyviai, kurie gautus pinigus nusprendė atiduoti kitiems, jautėsi kur kas laimingesni nei juos pasilikę tiriamieji.
- Žmonės, kurie dalį atlyginimo skiria labdaroms ar dovanoja artimiesiems, jaučiasi laimingesni nei asmenys, leidžiantys pinigus tik sau.
- Tiriamieji, kurie turėjo prisiminti, kaip leido kitiems pinigus, jautėsi laimingesni nei dalyviai, prisiminę perkantys sau naudingą daiktą.
O ką jau kalbėti apie laimę, kurią dovanodami dovaną suteikiame kitam asmeniui! Ir vis dėlto smalsu sužinoti, kodėl kitiems leidžiami pinigai suteikia didesnę laimę nei leidžiami sau. Darydami kitiems paslaugą ar norėdami pamaloninti jaučiamės geresni. Tai padeda sukurti dosnaus, atsakingo asmens įspūdį, o tai skatina didžiuotis ir džiaugtis savimi. Be to, tai stiprina santykius, kurie mūsų gyvenime užima itin didelę dalį laimės vaivorykštėje.
Ir vis dėlto didžioji dauguma žmonių aklai vaikosi pinigų, manydami, kad jie jiems suteiks laimės. Iš dalies šį fenomeną galima paaiškinti pinigų „hipnoze“ – net mažiausia užuomina apie „šlamančius“ žmones paveikia neigiamai:
- Jie linkę mažiau padėti kitiems.
- Rečiau aukoja labdarai.
- Mažiau praleidžia laiko su aplinkiniais.
- Tris kartus daugiau linkę rinktis darbą vienumoje, nors ir žino, kad teks dirbti daugiau nei komandoje.
4. Pirkite įspūdžius
Kaip manote, kas suteikia daugiau laimės – materialūs daiktai ar potyriai? Tokį klausimą tiriamiesiems uždavė mokslininkas Carter. 57 proc. apklaustųjų teigė, kad laimę jiems dažniau suteikia potyriai, 34 proc. – daiktai. Šį kartą dauguma neklydo. Tyrimai rodo, kad potyriai laimi prieš materialius daiktus:
- Daiktai pasensta, o įspūdžiai ilgainiui vis įgauna naujų atspalvių ir primena gerai praleistą laiką.
- Žmonės dažniau galvoja apie buvusius įvykius nei apie daiktus. Taigi nors kelionė ir baigėsi, prisiminimai išlieka ilgam.
- Daiktus nuolat lyginame su kitais (ši suknelė gražesnė už kabančias spintoje), o įspūdžius sunkiau palyginti, nes kiekvienas jų unikalus. Taigi jų vertė išlieka ilgam, daiktų – išnyksta kartu su geresniu pirkiniu.
- Įspūdžiai paprastai būna susiję su socialine veikla, o tai savo ruožtu taip pat kursto laimę.
Taigi prieš leisdamas pinigus naujam daiktui, pagalvokite, ar ne geriau juos investuoti į neįkainojamus įspūdžius?
5. Nepirkite papildomų garantijų
Niekas nemėgsta pralaimėti. Iš tiesų daugeliu atvejų praradę liūdime labiau, nei džiaugiamės gavę. Draudimo bendrovės tai puikiai žino ir tuo naudojasi: „Bijote pamesti lagaminą? Nesijaudinkite – draudimas tuo pasirūpins už jus.“ Panašiai skamba daugelio draudimo bendrovių reklaminiai šūkiai. Ir jie veiksmingi, nes garantuoja ramybę, kurios visi taip trokštame. Tačiau, kaip rodo tyrimai, neigiami įvykiai retai būna tokie blogi, kaip mes įsivaizduojame iš pradžių. Šis fenomenas vadinamas psichologiniu imunitetu – mūsų smegenys pasiruošia blogiausiam scenarijui, kad būtume pasirengę įveikti iššūkius. Realybėje esame kur kas stipresni.
Tai nereiškia, kad reikėtų atsisakyti visų draudimų, tačiau gerai pagalvokite, ar verta mokėti už mažiau reikšmingas garantijas. Gyvenimas – tai loterija, tačiau nesijaudinkite – pralošę jausitės kur kas geriau, nei jums atrodo.
6. Įsigykite vėliau
Išvydę mums patinkantį daiktą nenustygstame tol, kol jį gauname. Kuo greičiau jį turėsime, tuo laimingesni būsime. Ar tikrai? Pasirodo, atidėliodami pirkimą, mes patiriame geresnių emocijų, nei jį pirkdami iš karto. Tai aiškinama Zeigarnik efektu – kol nerandame atsakymo, tol nepaliaujame apie jį galvoję. Kol taupome pinigus ar laukiame siuntos, tol nesiliaujame galvoję apie mus pradžiuginsiantį daiktą. O jį gavus, emocijos nuslūgsta. Taigi pamirškite prekes išsimokėtinai, nes atidėliodami pirkimą jūs nušaunate du zuikius iš karto: turite laiko priimti geresnį sprendimą (ramiai apgalvosite, ar šio daikto jums tikrai reikia) ir prasitęsite malonumą jo laukdamas.
7. Paklauskite kitų nuomonės
Mano pinigai – mano sprendimas, kur juos leisti. Logiška, tačiau kartais kitų sprendimai būna tikslesni nei mūsų pačių. Ypač jei tai susiję su racionaliu pinigų leidimu.
Įsivaizduokite, kad dalyvausite penkių minučių pasimatyme su nepažįstamuoju. Prieš tai jūs galite pasirinkti vieną iš šių dviejų galimybių: nuotrauką ir trumpą jo biografiją arba kito asmens įspūdžius apie jo pasimatymą su šiuo žmogumi. Kas, jūsų manymu, geresnis pasimatymo eigos ir sėkmės šaltinis? Jei pasirinktumėte pirmą variantą, pasielgtumėte kaip dauguma Gilbert eksperimento dalyvių. Mes linkę labiau pasitikėti savo sprendimais nei kitų. Būtent tai ir pakiša mums koją. Kaip parodė rezultatai, geriausiai pasimatymo sėkmę prognozavo kitų žmonių įspūdžiai.
Taigi, jei norite įsigyti daiktą, kuris, kaip manote, jus pradžiugintų, nepamirškite pasiklausti ir kitų nuomonės. Tikėtina, jų sprendimas gali būti taiklesnis nei jūsų nuojauta.
8. Siekite valandinio užmokesčio
Jei norite, kad pinigai neštų laimę, įsidarbinkite organizacijoje, kur mokama už dirbamas valandas. Toks mokėjimo būdas įprastas ir JAV bendrovių plačiai naudojamas – atėję į darbą ir išeidami iš jo pavaldiniai turi užsiregistruoti. Šitaip kiekvieno darbuotojo indėlis matuojamas sekundžių tikslumu. Ir tai pavaldiniams patinka! Kaip rodo Toronto universiteto mokslininkų tyrimas, fiksuotą mėnesio algą gaunantys asmenys yra ne tokie laimingi nei darbuotojai, kuriems atlyginama minučių tikslumu. Pastarieji tiksliai žino, kiek kainuoja jų darbo valanda, todėl kompanijoje praleistas laikas neatrodo bevertis. O tai savo ruožtu leidžia jaustis laimingesniems. Juk papildoma valanda neliko nepastebėta ir neįvertinta.
9. Nusipirkite namą neprestižiniame rajone
Uždirbate daug pinigų, tačiau vis tiek jaučiatės nelaimingas? Atsakymas gali slypėti jūsų socialinėje aplinkoje – jei jūsų kolegos, kaimynai ir draugai uždirba panašiai, laimingas nesijausite. Kaip teigia Voriko universiteto mokslininkas Chris Boyce, pinigai žmonėms „nuperka“ laimę tik tuo atveju, jei jie padeda pakelti statusą. Kitaip tariant, kad jaustumėmės laimingi, turime žinoti, kad esame daug turtingesni už aplinkinius. Net uždirbdami milijoną nesijaustumėme gerai, jei žinotumėte, kad kaimynas uždirba dvigubai daugiau. Ar tai reiškia, kad verta kraustytis į skurdžias vietoves? Spręsti jums.
10. Skaičiuokite pinigus
Pinigai veikia kaip antidepresantas! Bent jau taip teigia mokslininkas Xinyue Zhou. Jis pastebėjo, kad pinigų skaičiavimas padeda malšinti stresą ir net fizinį skausmą.
Viena eksperimento dalyvių grupė turėjo suskaičiuoti duotas pinigų kupiūras, kita – lapelius. Vėliau jie žaidė kompiuterinį kamuolio mėtymo žaidimą su nepažįstamaisiais. Vieni kamuolį gaudavo vienodai su kitais žaidėjais, kiti – retai. Taip siekta, kad jie pasijustų atstumtaisiais. Pasirodo, atstumtųjų ir prieš tai pinigus skaičiavusiųjų grupė jautėsi kur kas geriau nei lapelius skaičiavusieji tiriamieji. Vėliau mokslininkas paprašė dalyvius įmerkti rankas į karštą vandenį ir palaikyti 30 sekundžių. Ir čia pastebėta ta pati tendencija – pinigus skaičiavusieji tiriamieji teigė patyrę mažiau skausmo ir galėjo lengviau ištverti šią nemalonią užduotį. Taigi jei buvo įtempta diena ir norite šiek tiek atsigauti – suskaičiuokite pinigus.
11. Šeimos biudžetą dalykitės po lygiai
„Kuo vyro ekonominė priklausomybė nuo moters didesnė, tuo labiau jis linkęs į neištikimybę“, – teigia sociologas Christin Munsch. Stipriosios lyties išlaikomos moterys, atvirkščiai, daug rečiau įsivelia į slaptus romanus. Atrodo, geriausia išeitis išlaidas dalytis perpus. Vyrai, kurių indėlis į šeimos biudžetą toks pat, kaip ir žmonų, net penkis kartus rečiau pasuka į šalį. Uždarbio šaltinio neturintys stipriosios lyties atstovai jaučiasi nelaimingi ir priklausomi, todėl daug dažniau ryžtasi meilės nuotykiams. Ironiška, tačiau vyrai, kurie uždirba kur kas daugiau nei jų žmonos, taip pat dažniau būna neištikimi, nes tam atsiveria daugiau galimybių. Mažiausiai neištikimybės atvejų užfiksuojama tais atvejais, kai žmonų alga sudaro 75 proc. vyrų uždarbio.
