Žiemą mūsų akys ne be reikalo ilgisi žalumos. Juk augalai ne tik valo orą, bet ir veikia beveik taip pat raminamai, kaip… naminiai gyvūnai. Štai 5 priežastys savo namuose apgyvendinti šiek tiek lapuočių.
- Žalieji gydytojai. Daugybė tyrimų patvirtina, kad kambariniai augalai turi įtakos geresnei psichinei sveikatai ir emocinei savijautai. Pavyzdžiui, Richardas H. Mattsonas stebėjo ligoninių pacientus. Pirmos grupės pacientų palatose buvo kambarinių augalų, antros grupės palatose – ne. Eksperimentas atskleidė, kad augalų ir gėlių apsuptų pacientų kraujospūdis buvo mažesnis, jie buvo atsparesni skausmui, mažiau nerimavo ir jautėsi energingesni.
- Skatina kūrybiškumą. Augalai pripildo kambarį žalios spalvos, o šią spalvą labai mėgsta mūsų smegenys. Ji ypač stimuliuoja kūrybiškumą. Nina Seppala su kolegomis atliko eksperimentą – trys žmonių grupės turėjo atlikti kūrybines užduotis. Vieni sėdėjo apsupti augalų ir pro langą matė gamtą, kiti buvo pilkoje biuro patalpoje, treti – tokioje pat patalpoje, tik užduotims naudojo žalią popierių. Geriausiai kūrybiškas užduotis atliko žmonės, dirbę kambaryje su augalais, antri – rašę ant žalio popieriaus, o mažiausiai įkvėpti buvo tiriamieji iš pilkos patalpos. Taigi kambaryje, kuriame daug žalumos, greičiau aplanko kūrybinis polėkis.
- Padeda susikaupti ir mokytis. Buvimas šalia augalų ir rūpinimasis jais moko vaikus kantrybės ir padeda sutelkti dėmesį. Tai turi teigiamos įtakos jų mokymosi rezultatams. Frances E. Kuo tyrė hiperaktyvius, negalinčius nusiraminti ir sutelkti dėmesio vaikus. Nustatyta, kad žaliose erdvėse daugiau laiko praleidžiantys hiperaktyvūs vaikai tapdavo ramesni, sumažėdavo hiperaktyvumas, pavykdavo lengviau susikaupti. Toks pats efektas pastebėtas ir tiriant vaikus be hiperaktyvumo sutrikimo.
- Daugiau oro – švaresnės mintys. Raminamąjį, gydomąjį ir žvalumo suteikiantį augalų poveikį iš dalies lemia švaresnis patalpų oras. Tvankus ir užterštas oras sukelia mieguistumą, tampame dirglesni, sunkiau susikaupiame, greičiau pavargstame. Tai ypač aktualu šaltuoju metų laiku, kai retai vėdiname patalpas. Lapuočiai fotosintezės metu gamina deguonį ir taip gaivina patalpų orą. Ir ne tik! Ralphas L. Orwellas nustatė, kad augalai per 24 valandas išvalė stipriai benzinu apnuodytą patalpos orą. Tad jei dėl tvankaus oro namuose nuolat jaučiatės pavargę ir nedarbingi, gal vertėtų pagalvoti apie kambarinius augalus?
- Laikas į lysvę! Kai kurie kambariniai augalai patalpoje gali būti auginami tik tam tikrą laiką, o pavasarį juos reikia persodinti į lauką. Iš pažiūros nešvarus darbas – augalų persodinimas ir apskritai sodininkavimas – teikia džiaugsmą. Kai rūpinamės augalais ir purename žemę, mūsų organizme sumažėja streso hormono kortizolio ir išsiskiria didelis kiekis džiaugsmo hormonų serotonino bei dopamino. C. A. Lowry tyrimas atskleidė, kad laimingesnius mus daro tiek lauko, tiek naminių augalų priežiūra, tačiau sodininkavimas lauke turi šiek tiek didesnį poveikį. Tiesa, serotonino išsiskyrimą skatina ir dirvoje esanti bakterija Mycobacterium vaccae. Taigi nebijokite išsitepti rankų – jausitės laimingesni.
Comments are closed.