Geriausias būdas įgyti pasitikėjimo savimi – pradėti daryti tai, ko bijai.
Kas skiria tuos, kurie gauna iš gyvenimo, ko nori, nuo tų, kuriems nepavyksta? Vienas iš skirtumų – aukšta savivertė ir pasitikėjimas savimi. Tie, kuriems atrodo, kad, panorėję gali nubėgti maratoną, sukurti verslą, sužavėti nepažįstamąjį, gauti svajonių darbą ar net įtilpti į paauglystės džinsus – paprastai tai ir padaro. Mūsų mintys yra neįtikėtinai galingas įrankis. Jos sukelia emocijas, o emocijos skatina imtis veiksmų. Veiksmai kuria gyvenimą. Pasitikintys savimi žmonės geba valdyti savo mintis ir įsijungti į režimą „Aš galiu“.
Jei kiti turi tai, ko neturite jūs – tūkstančius draugų ar sekėjų socialiniuose tinkluose, turtingus tėvus ar tobulą kūną – tai dar nereiškia, kad jie visiškai pasitiki savimi. Daugybei verslo ryklių klestinčios įmonės nesuteikia pasitikėjimo savimi. Kaip ir garsiems modeliams jų nepriekaištingas kūnas nepakelia savivertės. Pasitikėjimas savimi neturi nieko bendra su išvaizda ar turtais – jis priklauso nuo to, kaip suvokiame save patį, nesvarbu, kokios mūsų sąskaitos banke ar kokie brangūs mūsų drabužiai. Netgi jei apsigyvensite sporto salėje ir susikursite milijono vertą kūną, pasitikėjimo savimi kartu neįgysite.
Pasitikėjimas savimi – tai jausmas, nusiteikimas, suvokimas, kad jums nieko netrūksta, kad turite tiek, kiek reikia. Pats geriausias būdas pradėti ugdyti pasitikėjimą savimi – įtikinti save, kad nieko nestokojate. Tie, kuriems sekasi versle, pasitiki savimi ne todėl, kad jiems pavyko įkurti verslą. Jie pasitiki savimi, nes nebijo suklysti. Jie supranta, kad nesėkmė – tai pamoka ateičiai. Klaidos – tai tik ženklas, kad kažkur pritrūko žinių ar patirties, ir tai nėra nevykėlio etiketė. Mums dažnai atrodo, kad jei susitaikysime su nesėkmėmis kaip neišvengiamybe, pasmerksime save būti nevykėliais. Tačiau tai netiesa – susitaikymas su nesėkmėmis moko nustoti bijoti, neskubėti vertinti, mylėti besąlygiškai.
Pasitikintys savimi žmonės nebijo būti atstumti. Jie supranta, kad neįmanoma patikti visiems ir vertina kitų atvirumą bei tiesumą. Jie kuria santykius nebijodami būti įskaudinti, jei santykiams lemta nutrūkti.
Kaip auginti pasitikėjimą savimi ir keisti požiūrį? Štai aštuoni žingsniai, kurie skiria nepasitikintį savimi žmogų nuo to, kuris spinduliuoja pasitikėjimą.
- Pasitikintys savimi nepermąsto praeities klaidų
Praeities klaidų, nesėkmių ar suklydimų nuolatinis prisiminimas ir permąstymas ne tik neturi jokios apčiuopiamos naudos, bet ir trikdo jūsų asmenybę. Ar dažnai vakare lovoje permąstote darbe nutikusius nesklandumus, barnį su namiškiais, o kur dar vaikų auklėjimo klaidos ir graužatis, kad dabar elgtumėtės visiškai kitaip. Toks „atrajojimas“ ne tik sugadina nuotaiką, bet sumenkina pasitikėjimą savimi. Kodėl net patys tai suprasdami nesiliaujame to daryti?
Nuolatinis permąstymas, kaip ir nusiraminimo ieškojimas, duoda tik tariamą naudą. Užsitęsęs nesėkmių analizavimas panašus į problemų sprendimą ir reflektavimą, kas, atrodytų, yra naudinga ir pozityvu. Tačiau nuolatinis sugrįžimas prie tų pačių minčių graužia mūsų pasitikėjimą savimi, blogina savijautą, prie ko ilgainiui priprantame. Laiko atgal nebeatsuksi. Rodos, tai akivaizdu, bet mes vengiame sau tai pripažinti.
Kaip nustoti save kankinti? Paklauskite savęs – ar tikrai jūsų klaida verta tiek jai skiriamo laiko ir bemiegių naktų? Jaučiatės beviltiškai ir pasimetę? Priimkite save tokį, visi darome klaidų. Ar ne geriau žiūrėti pirmyn? Negniuždykite pasitikėjimo savimi ir gyvenkite nauja diena.
- Pasitikintys savimi nepuoselėja per didelių lūkesčių
Savimi pasitikintys žmonės nėra perfekcionistai. Perfekcionistai tiki, kad vienintelis būdas būti mylimam, naudingam ir įvertintam yra buvimas tobulam (turėti tobulą išsilavinimą, darbą, šeimą, namą, kūną ir t. t.).
Atvirkščiai – perfekcionizmas ir poreikis būti tobulam yra menko pasitikėjimo savimi ir žemos savivertės pamatas. Jei esate perfekcionistas ir kažką atlikote nepakankamai gerai, nuotaika iškart subjūra.
Savimi pasitikintys žmonės žino, kad visi puikūs dalykai gyvenime turi ir tamsiąją pusę: dėl gražaus kūno tenka lieti prakaitą sporto klube, įsimylėjimai baigiasi širdies sudaužymu, surinkti tinkamą komandą projektui pavyksta tik susidūrus su daugybe tam netinkamų žmonių.
Savimi pasitikintys žmonės puikiai jaučiasi ir kai jų rezultatai nėra itin aukšti, nes jie supranta, kad puikūs pasiekimai ateina tik po virtinės nesėkmių.
- Pasitikintys savimi nesisieloja dėl to, ko negali pakeisti
Pakeliui į darbą rezgasi mintys apie galimas klaidas ataskaitoje, o po treniruotės sudiegus šoną jau girdite nepagydomos ligos diagnozę. Mes visi puikiai žinome, kaip stipriai nerimas gali užvaldyti. Kol nerimaujate, atrodo, kad situaciją kontroliuojate, ir tuomet jaučiatės geriau. Tačiau tai tik iliuzija. Mums tik atrodo, kad jei daug ir ilgai galvosime, pajėgsime pasirengti visoms galimoms negandoms, o netikėtumams užbėgsime už akių. Kai nerimas tampa itin stiprus, mūsų smegenys nebesupranta, kada pavojai yra tikri, o kada tik įsivaizduojami.
Niekam nepatinka jaustis beviltiškai. Tačiau pasaulis taip sutvarkytas – neįmanoma visko kontroliuoti. Susitaikykite su tuo ir skirkite daugiau laiko ir energijos tam, ką galbūt galite keisti.
- Pasitikintys savimi nepriima emocijomis paremtų sprendimų
Suskamba žadintuvas, dar tik šešios ryto, lauke tamsu ir žvarbu. Laikas keltis ir važiuoti į sporto klubą, kaip buvote suplanavę iš vakaro. Verčiatės iš lovos… O gal verčiatės ant kito šono nutarę, kad nueisite pasportuoti po darbo?
Kai po derybų su savimi nusprendžiate dar pasnausti, kuo remdamiesi priimate šį sprendimą? Panašu, kad nulemia tai, kaip tuomet jaučiatės, o ne tai, kas jums svarbu. Buvote nutarę keltis anksti ryte ir sportuoti, tačiau pasidavėte silpnybei ir išvengėte diskomforto eiti į šaltį.
Keltis šeštą ryte ir eiti sportuoti nėra nei blogai, nei gerai, nei teisinga, nei neteisinga. Esminis dalykas yra tai, kad jūs priėmėte sprendimą, o paskui pasielgėte visiškai kitaip. Kai pasielgiame prieštaraudami savo vertybėms, nebetikime savimi ir taip menkiname pasitikėjimą savimi. Savimi pasitikintys žmonės priimdami sprendimus remiasi protu, o ne emocijomis.
Kai pasakote ką nors svarbaus, o tada pasielgiate kitaip, jūsų smegenys supranta, kad nesate patikimas ir jumis pasikliauti rizikinga. Didžiausias priešas tokiais atvejais tampa jausmai ir emocijos, nes jausmai ir emocijos nori, kad jaustumėmės gerai, nesvarbu, kad neilgai. Tačiau dažnai momentinis malonumas nusveria tai, kas duotų daugiau malonumo ateityje.
Kai elgiamės pagal numatytą planą, smegenys ima mumis pasitikėti. Tai reiškia, kad jei susidursite su sunkumu, smegenys „įjungs“ pasitikėjimą savimi („Pirmyn, nesustok, tu gali!“), о ne baimę ir abejonę („Nežinau, ką daryti, man per sunku, nesusitvarkysiu…“).
Norite auginti pasitikėjimą savimi – keiskite santykius su savo emocijomis. Tegu emocijos praverčia kaip naudingos žinutės, bet nelemia sprendimų.
- Pasitikintys savimi nelygina savęs su kitais
2018 m. atliktas tyrimas patvirtino, kad egzistuoja ryšys tarp pavydo ir to, kaip vertinate save. Mokslininkai pastebėjo, kad tiems, kurie nuolat lygina save su kitais, sukyla pavydas, o kuo labiau pavydime, tuo labiau nuvertiname save.
Pastebėkite save, kai pradedate lyginti savo ir kitų turtą, nuosavybę, įgūdžius, pasiekimus ir požiūrius. Galvojimas, kad kiti žmonės yra geresni ar kažko turi daugiau, menkina jūsų pasitikėjimą savimi. Kai tik pastebite, kad mintyse pradedate į kažką lygiuotis, prisiminkite, kad tai daro tik žalą. Gyvenimas nėra varžybos, kiekvienas bėgame savo trasa ir su niekuo nesivaržome.
- Pasitikintys savimi nebijo… suabejoti savimi
Kai trūksta pasitikėjimo savimi, imame atidėlioti tai, kas mums svarbu, kam trūksta ryžto, tarkim, pakviesti patinkantį žmogų kavos ar paprašyti didesnio atlyginimo. Tikiname save, kad būtinai tai padarysime, kai tik įgysime daugiau pasitikėjimo savimi. Tačiau greičiausias būdas tai įgyti yra imti ir daryti – stoti akistaton su savo baimėmis, kurios kyla iš pasitikėjimo savimi trūkumo. Net jei atrodo, kad susijaudinsite, pasimesite ir viską sugadinsite, giliai įkvėpkite ir vis tiek darykite.
Klinikinė psichologė Alice Boyes tvirtina, kad svarbu ne tik nuolat pasitikėti, bet ir abejoti savimi. Abejonės leidžia neužmigti ant laurų ir suvokti, kad galbūt reikia daugiau sužinoti ar kažkur pasitempti. Jos gali padėti pasiryžti, nepasiduoti ar įrodyti, kad esate ne iš kelmo spirti. Anot A. Boyes, abejonės parengia mus pokyčiams, motyvuoja pasistengti ar kažką daryti kitaip, siekti bendradarbiauti ir net galbūt kažkaip susitarti su tais, kurie jums nepritaria. Pasitikėjimas savimi – tarsi jūra: kartais sukyla ir atslūgsta per vieną dieną. Tokia kaita yra visiškai natūrali.
Nelaukite, kol įgysite šimtaprocentinį pasitikėjimą savimi, nes to niekada nebus. Trumpalaikis suabejojimas savimi yra netgi naudingas. Vienas tyrimas atskleidė, kad tie sportininkai, kuriems sukyla abejonių prieš startą, pasiekia geresnių rezultatų nei tie, kurie pasitiki savimi visu šimtu procentų.
- Pasitikintys savimi nebijo prašyti pagalbos ir pasisiūlyti padėti
Daugeliui iš mūsų prašyti pagalbos nėra lengva. Mes baiminamės, kad bus atsisakyta arba pasirodysime silpni ir nepatikimi. Vakarų kultūroje įprasta pasikliauti tik savimi ir nesikreipti į kitus net kai bendradarbiavimas akivaizdžiai padėtų pasiekti bendrą tikslą. Tačiau, kad ir kaip keistai tai skambėtų, vienas kertinių pasitikėjimo savimi akmenų yra kitų įvertinimas. Žinojimas, kad priklausai socialinei sistemai ar bendruomenei, yra itin svarbus asmeninei gerovei ir gerai savijautai.
Profesorius Stephenas G. Postas, Čikagos universiteto medicinos mokyklos vadovas, pastebėjo svarbų ryšį tarp altruizmo, davimo kitam ir laimės jausmo. Kai jaučiamės pozityviai nusiteikę šeimoje, būdami su draugais ir bendruomenėje, mes jaučiamės gerai. Tada atrodo, kad mūsų gyvenimas yra prasmingas. Frankas Flynnas, JAV Stanfordo universiteto profesorius, pastebėjo, kad žmonės neįvertina kitų noro mums padėti. Labai svarbu, kad žmonės nevengtų prašyti pagalbos ir nemanytų, kad kiti padėti mums nenori.
Tik bendradarbiaujant pasiekiami geriausi rezultatai ir pelnoma didžiausia sėkmė. Tai, ką galima pasiekti suvienijus protus ir jėgas, neįmanoma padaryti vienam.
- Pasitikintys savimi žmonės nebijo mesti sau iššūkių
Geriausias būdas auginti pasitikėjimą savimi – leisti sau įgyti pozityvią patirtį ir mėgautis sėkme. Jei trūksta pasitikėjimo savimi, tikriausiai vengiate rizikuoti – eidami į pokalbį dėl darbo ar dėl pareigų paaukštinimo, kalbėdami su patinkančiu žmogumi ar paprasčiausiai norėdami išbandyti kokią nors naują veiklą. Tai klasikiniai spąstai: pasitikėjimo savimi stoka neleidžia imtis tos veiklos, kuri ją augintų. Taip užsisuka nepasitikėjimo savimi ratas: nenutinka jokių sėkmės istorijų, jūsų pasitikėjimas savimi mažėja, todėl vėliau dar labiau vengiate naujovių. Kaip šitą užburtą ratą sustabdyti? Meskite sau iššūkį! Išbandykite ką nors nauja! Susiraskite tai, kas jums įdomu, ir pirmyn! Galbūt tai maisto gaminimo pamokos, bėgimo treniruotės su besiruošiančiaisiais dalyvauti maratone ar savanoriavimas. Kad ir kas tai būtų, išstumkite save iš komforto zonos, surizikuokite ir pamatysite, kaip pasitikėjimas savimi ūgtels.
Comments are closed.