Vokiečių tyrimas verčia suabejoti: vidurio amžiaus krizė tėra mitas?
Dažnam, įkopusiajam į ketvirtąją dešimtį, darosi šiek tiek nejauku. Galvoje sukasi mintys apie tą nelemtą vidurio amžiaus krizę. Negi tikrai dabar gyvenimas ims byrėti, pasipils rizikingi sprendimai, o emocinė būklė labiau primins paauglystę nei brandą? Nebūtinai. Vienas vokiečių mokslininkų tyrimas rodo, kad baugioji vidurio amžiaus krizė gali būti veikiau mitas nei reali problema.
Ulmo universiteto mokslininkai apklausė daugiau kaip 3 300 suaugusiųjų nuo 18 iki 99 metų amžiaus. Tyrėjai siekė išsiaiškinti, kaip laikui bėgant keičiasi žmogaus pasitenkinimas gyvenimu ir kiti gerovės rodikliai.
Nors paprastai manoma, kad viduriniame amžiuje tampame mažiau laimingi, nei buvome jaunystėje, mokslininkai leido sau tuo suabejoti. O gal yra priešingai? Gal žmonės, sulaukę brandesnio amžiaus, tampa labiau patenkinti gyvenimu ir emociškai stabilesni?
Tyrėjai naudojo populiarų metodą, vadinamą pozityvaus ir negatyvaus poveikio skale (angl. positive and negative affect scale; PANAS). Išanalizavus tiriamųjų duomenis pagal šią skalę, paaiškėjo, kad žmonių emocinės gerovės ir psichinės sveikatos rodikliai buvo kylantys iki pat 70-ies metų amžiaus. O vėliau – veikiausiai dėl prastėjančių fizinės sveikatos rodiklių – ėmė šiek tiek mažėti.
Vadinamajam vidurio amžiaus krizės laikotarpiui (nuo maždaug 37 iki 50 metų) nebuvo būdingi jokie didesni emocinės gerovės svyravimai. Tad lieka neatsakytas klausimas – kas toji vidurio amžiaus krizė ir kodėl apie ją tiek kalbame..?
Hoehne, S., Zimprich, D.; Age-related Differences in Trait Affect: Establishing Measurement Invariance of the Positive and Negative Affect Schedule (PANAS); Psychology and Aging; 2024.
Comments are closed.