Ar tikrai iš nesėkmių mokomės?

Naujas tyrimas rodo, kad į nesėkmes žiūrime pernelyg optimistiškai. 

Nors nesėkmės niekam nepatinka, guodžia mintis, kad iš nesėkmių mokomės ir kitą kartą mums pasiseks geriau. Bet ar tikrai? Naujo tyrimo autoriai teigia, kad į nesėkmes žvelgiame pernelyg optimistiškai. 

Mokslininkai eksperimento dalyvių paklausė: kokia tikimybė, kad žmogui, kuriam nepavyko atlikti svarbios užduoties, vėliau pavyks ją atlikti. Kaip pavyzdį jie pateikė teisės studentus, kuriems nepavyko iš pirmo karto išlaikyti advokatūros egzamino. Eksperimento dalyviai turėjo procentais įvertinti galimybes, kad egzamino neišlaikiusiems studentams kitą kartą pavyks. Tada mokslininkai apskaičiavo žmonių spėjimų ir advokatūros egzaminų rodiklių, nustatytų kituose tyrimuose, skirtumą.

Kaip mokslininkai ir spėjo, tiriamieji buvo pernelyg optimistiškai nusiteikę nesėkmę patyrusių studentų atžvilgiu. Žmonės spėjo vidutiniškai esant 35 proc. tikimybę, kad pirmą kartą susikirtę studentai kitą egzaminą išlaikys. Vis dėlto tikrovėje šis rodiklis buvo 58 procentai. Panašūs rezultatai gauti atliekant eksperimentus ir su mokytojų bei slaugytojų egzaminais. 

Tokie rezultatai ragina žvelgti į savo ir kitų galimybes labiau realistiškai. Tai nereiškia, kad susidūrus su nesėkme nereikia bandyti antrą kartą. Tačiau prieš bandant, verta kaip reikiant pasistengti, kad netektų ir vėl patirti nesėkmės. Galų gale juk dažniausiai viskas priklauso nuo įdėtų pastangų ir skirto laiko. 

L. Eskreis-Winkler, K. Woolley, E. Erensoy, & M. Kim. The Exaggerated Benefits of Failure; Journal of Experimental Psychology: General, 2024.