Žaliose erdvėse praleista vaikystė daro mus emociškai sveikesnius
Vis daugiau žmonių renkantis gyvenimą miestuose ir didmiesčiuose, mokslininkai įspėja, kad gamtos trūkumas kenkia mūsų emocinei bei psichinei sveikatai.
Orhuso universiteto tyrėjai, remdamiesi palydovų duomenimis, suskaičiavo milijono danų vaikystės namų atstumus nuo žaliųjų erdvių. Tada surinko duomenis apie šių danų psichinę sveikatą. Tyrimas parodė, kad žmonės, augę toli nuo žaliųjų zonų, turėjo didesnį polinkį į psichikos sutrikimus sulaukę pilnametystės. Tokia galimybė išlieka net ir pašalinus kitus rizikos faktorius: socialinį, ekonominį statusą, urbanizaciją bei genetiką.
Pastaruoju metu atrandama ir daugiau įrodymų, kad yra ryšys tarp psichinės sveikatos bei žaliųjų zonų. Tyrėjų nuomone, į tai turėtų būti atsižvelgta planuojant miestų plėtrą, nes daugiau žaliųjų erdvių turintys miestai geriau užtikrina psichologinę sveikatą savo gyventojams.
Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad daugiau nei pusė milijardo pasaulio gyventojų kenčia nuo įvairių psichikos sutrikimų.
Residential green space in childhood is associated with lower risk of psychiatric disorders from adolescence into adulthood; Kristine Engemann, Carsten Bøcker Pedersen, Jens-Christian Svenning; 2019; PNAS.
Comments are closed.