Kartkartėmis žmonės pasijunta lyg užplaukę ant seklumos: atrodo, nevyksta nieko blogo, bet neišeina judėti nei pirmyn, nei atgal. Kaip išsivaduoti iš šios būsenos?
Tikriausiai daugelis kuriuo nors gyvenimo etapu susiduria su tokia būsena, kai atrodo, kad gyvenimas stovi vietoje. Gal kažko ir norisi – numesti svorio, pakeliauti, pakeisti darbą ar imtis naujo pomėgio – bet viskas lieka mintimis, o dienos inertiškai plaukia toliau. Prabilęs vidinis kritikas gali priekaištauti dėl tokio sąstingio, spausti pakrutėti ir plakti, kai nepavyksta. Gali kilti nerimas ir neviltis, galima pradėti pykti ant savęs ar aplinkybių. Tačiau patikėkite – ši būsena net naudinga, jei savęs paklausite: kodėl taip jaučiuosi?
Kas skatina užsisėdėti? Priežastys gali būti išorinės ir vidinės. Vidinės kliūtys – tai, kas sukasi žmogaus galvoje: pokyčių baimė, įsitikinimai, kad pokyčiams nėra laiko, baimė klysti… Nemenka kliūtis ištrūkti iš plaukimo pasroviui yra žema savivertė. Pavyzdžiui, žmogus gali manyti, kad ko nors pakeisti nepavyks dėl kompetencijų stokos ar kitų tariamų savo defektų, taip pat jis gali baimintis, kad, išsukus iš esamo gyvenimo kelio, nesiseks taip puikiai, kaip norėtųsi. Išoriniai barjerai – tai aplinkos sudaromi trikdžiai, fizinis negalėjimas ar kitos objektyvios išorinės priežastys, dėl kurių žmogus dažniau linkęs gyventi inertiškai ir nenuklysti nuo kasdienybės. Pavyzdžiui, ilgos darbo valandos, lūžusi koja, sunkiai sergantis ir slaugomas giminaitis, finansinių išteklių stoka, išsilavinimas… Tai įvairūs nuo žmogaus vidinių resursų menkai priklausantys barjerai, trukdantys laisvai pasiduoti impulsams kažką keisti savo gyvenime. Kuo daugiau išorinių ar vidinių trikdžių, tuo didesnė tikimybė, kad mūsų kasdienybė tiesiog tekės sena vaga, net jei pokyčių norėsis.
Kaip pajudinti savo gyvenimą iš vietos?
Jei nuolat jaučiatės užstrigę, tai gali būti ženklas, kad turėtumėte kažką keisti. Vis dėlto neretai imtis pokyčių mus stabdo baimės. Taip, pajudėti iš saugios seklumos ir pasileisti plaukti į platųjį vandenyną gali būti be galo baugu, tačiau būtina, norint gyventi labiau visavertiškai.
- Užduokite sau esminius klausimus. Jei jaučiatės įstrigęs gyvenime, pradėkite nuo svarbaus klausimo – ko aš norėčiau? Kas jums suteiktų jausmą, kad esate gyvas, gyvenate prasmingą gyvenimą? Kurie jūsų poreikiai per mažai patenkinti? Ką norėtųsi keisti? Kas gyvenimui suteiktų daugiau spalvų ir prasmės? Kokie išoriniai ar vidiniai trukdžiai stabdo? Geriausia atsakymus užsirašyti – taip bus lengviau mintims suteikti struktūrą, susidėlioti norimų pokyčių sąrašą, susižymėti galimas kliūtis ir sukurti konkretų planą, kaip apeiti kliūtis bei judėti pokyčių link.
- Svajokite ir kelkite tikslus. Kokios mano svajonės? Apie ką svajojau vaikystėje, paauglystėje? Ką norėčiau nuveikti per artimiausius metus, trejus, penkerius, dešimtmetį? Svajonės suteiks atspirtį konkretesniems tikslams, o šie mažais žingsniais pakreips gyvenimą ten, kur norisi.
- Pastebėkite kasdienes pergales. Net patys mažiausi žingsniai yra progresas. Kasdien galima ką nors truputį pakeisti ir pajudėti savo norų bei tikslų link. Pavyzdžiui, jei svajojate apkeliauti aplink pasaulį, bet užuot ką nors dėl to darę tik graužiate save, kad prabėgo dar vieni metai, kasdien susigalvokite kažką, kas artintų prie šio tikslo. Gal tai bus į taupyklę atidėta suma kelionei, gal kalbų kursai, pažintinė laida apie norimą aplankyti šalį, o gal kad ir nedidelė, bet įdomi kelionė kur nors arčiau. Pagirkite save už kiekvieną net ir mažiausią pergalę – tai didins motyvaciją stengtis dar labiau.
- Tyrinėkite ir ugdykite smalsumą. Naujos veiklos ir potyriai smegenyse sužadina dopamino, hormono, atsakingo už naujumo jausmą, gamybą. Šis hormonas stimuliuoja ir sužadina žmogaus smegenis bei kūną. Tad smalsumas, naujovių išbandymas, nauji potyriai yra puikus užsistovėjimo jausmo priešnuodis – jei smegenys nenuobodžiauja, tai ir gyvenimas atrodo labiau visavertis ir įdomesnis.
- Klausykitės savo kūno. Kūnas kartais gali būti pats išmintingiausias patarėjas. Nuolat įvairiose gyvenimo situacijose bent trumpam susitelkite į savo kūno pojūčius ir dienoraštyje pasižymėkite, ką jautėte. Po kurio laiko peržvelkite užrašus ir atkreipkite dėmesį, kada dažniausiai jautėtės nemaloniai. Su kokiais žmonėmis? Kokiomis aplinkybėmis kūnas rėkte rėkė: „trauk mane iš čia, nes čia negerai“? Gal būtent nuo čia verta pradėti šį tą keisti?
- Ištrūkite iš rutinos. Labai dažnai būname tiek įsisukę į kasdienybę, kad gyvenimas ima atrodyti pilkas ir neįdomus. Atostogos, naujos veiklos, spontaniškumas sužadina ir nuspalvina gyvenimą įvairesnėmis spalvomis. Galite į savo kalendorių kiekvieną savaitę įsirašyti kelias valandas, kurios būtų skirtos spontaniškumui, atėjus tam laikui atsiduoti gerai nuotaikai ir imtis to, ko tuo metu norisi labiausiai – gal pažiūrėti gerą filmą, gal susitikti su seniai nematytu bičiuliu, o gal išvažiuoti už miesto paiškylauti gamtoje. Net ir neilgas pabėgimas iš rutinos išjudins ir įkvėps.
- Gyvenkite savo gyvenimą. Kiekvieną kartą jausdami, kad skęstate rutinoje, niūrioje kasdienybėje ar tiesiog neturite energijos norimiems pokyčiams, nes esate išsekę dėl įvairių gyvenimo rūpesčių, paklauskite savęs: dėl ko darau tai, ką darau? Dėl savęs, savo tikslų ir vertybių ar dėl kitų? Jei jaučiate, kad didžiąją dalį dalykų gyvenime darote ne sau, o dėl baimės, kad kiti kritikuos ar nepriims, dėl kitų nuomonės ar beprasmių prašymų, natūralu, kad jaučiatės įstrigę. Ilgą laiką gyvenus ne savo gyvenimą gali būti labai sunku radikaliai pasikeisti ir imti gyventi autentiškiau. Vis dėlto, pradėję nuo mažų žingsnelių, pamatysite, kad malonumas būti savimi yra didesnis nei sulaukiamas priešiškumas iš aplinkos (nebent egzistuojate labai toksiškoje aplinkoje, bet tada gal verta keisti aplinką?..).
- Mažinkite perfekcionizmą. Perfekcionizmas yra pokyčių priešas, nes trukdo išeiti iš komforto zonos ar kažko imtis, jei manote, kad nepavyks to padaryti tobulai. Pavyzdžiui, žmogus gali norėti užsirašyti į sporto klubą, bet paskaičiuoti, kad pavyktų lankytis tik kartą per savaitę, ir nuspręsti tiek esant per mažai. Su perfekcionizmu kovoti padeda supratimas, esą gyvenime ne viską privalu daryti 100 procentų – net vienas procentas yra geriau nei nulis.
- Rūpinkitės savimi. Dažnai žmonės negali išsijudinti iš sąstingio, nes tiesiog… neturi energijos. Tad neužmirškite nuolat pakūrenti savo vidinį varikliuką – pakankamai miegoti, sveikai maitintis, išmokti atsipalaidavimo pratimų. Pavyzdžiui, jei manote, kad gyvenimą praturtintų savaitgalio kelionė į gamtą, bet nuolat ją atidedate dėl darbe patiriamo nuovargio, išeitis galėtų būti nedirbti viršvalandžių (jei nėra būtinybės), darbo pertraukas išnaudoti realiam poilsiui, o ne varginančiam kiurksojimui socialiniuose tinkluose. Dieną prieš kelionę išsimiegoti, o atsikėlus kelionės dieną ryte pavalgyti sočius pusryčius ir paraginti save sau primenant, kad gamta gal vargina fiziškai, bet įkrauna emociškai.
- Ieškokite įkvėpimo kituose žmonėse. Jei jaučiatės įstrigę, norintys pokyčių, bet nedrįstantys jų įsileisti, pamėginkite paieškoti tarp savo artimųjų ar žinomų žmonių tokių, kurie, jūsų akimis, gyvena visavertį gyvenimą. Atradus įkvėpimo šaltinį, svarbu neplakti savęs, kad „man taip nepavyks“, o remtis pavyzdžiu ir pasisemti idėjų, kurias būtų galima pritaikyti savo gyvenime.
- Motyvuokite save įveikti pokyčių baimę. Pabandykite užduoti sau klausimą: jei nieko nekeisiu ir leisiu gyvenimui tekėti sena vaga, kas bus su manimi po penkerių metų? Atsakymą užsirašykite ant lapo. Jei manote, kad toliau gyvensite kaip gyvenę ir jausitės gerai, gal pokyčių ir nereikia? Vis dėlto, jei atsakymas į šį klausimą yra „gyvensiu kaip gyvenęs ir kentėsiu“, tai turėtų būti pakankama motyvacija pradėti mažais žingsniukais eiti iš komforto zonos ir pažvelgti pokyčiams į akis.
- Imkitės veiksmų. Niekas nesikeis, jei jūs nieko nekeisite – gal tai ir nėra patys maloniausi žodžiai, tačiau tai tiesa. Jei tiesiog sėdite ir žiūrite į pro šalį einantį gyvenimą, jis taip ir praeis. Kaip tame anekdote, kur žmogus vis meldė dievo, kad laimėtų loteriją. Jis jos nelaimėjo, o rojuje papriekaištavęs dievui dėl neišpildytos svajonės išgirdo tokį atsakymą – o tu bent nusipirkai bilietą? Realiame gyvenime lygiai taip pat – nieko nedarant nepasikeis karjera, nepagerės santykiai su žmonėmis, magiškai neišsipildys svajonės. Norint gyventi visavertiškai, teks susitaikyti su tuo, kad teks ką nors keisti (jei ne elgesį, tai bent mąstymą).
Comments are closed.