Užprogramuotas kūrybingumas

Ne visi esame vienodai kūrybingi, tačiau pasisemti įkvėpimo galime paprastais ir netikėtais būdais.

Vis dažniau kalbame apie naująją pramonės revoliuciją, kai robotai užims darbo vietas, kuriose nereikia jokios kūrybos. Didėjančią kūrybingumo svarbą jau keletą dešimtmečių nuolat pabrėžia ekonomistai, mokslininkai ir verslininkai. Tačiau kaip jį sužadinti, jei dar praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje pagal NASA metodiką atlikti tyrimai parodė, kad senstant kūrybingumas slopsta? Tiksliau, jo beveik išvis nelieka – tik 2 proc. suaugusiųjų šiame tyrime surinko aukščiausius balus, tačiau net 98 proc. 3–5 metų vaikų gavo aukščiausią įvertinimą. Ar tai reiškia, kad dauguma suaugusiųjų yra beviltiškai nekūrybingi?

Kalifornijos universiteto psichologas Deanas Keithas Simontonas įsitikinęs, kad kūrybingumas yra dviejų tipų: mažasis ir didysis. Mažasis kūrybingumas tiesiog būtinas psichinei žmogaus sveikatai palaikyti ir paprastai susijęs su kasdienių problemų sprendimu bei gebėjimu prisitaikyti prie pokyčių. Didysis kūrybingumas yra retesnis, jis susijęs su pasaulinių problemų sprendimu ar įtaka žmonių mąstysenai ir gyvenimo būdui.

Ką daryti, kad bent tas mažasis kūrybingumas po truputį augtų ir stiprėtų? Psichologijos profesorius Richardas Wisemanas teigia, kad tapti kūrybingesniam kur kas paprasčiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tereikia žvilgtelėti į tinkamą šiuolaikinį paveikslą, įsivaizduoti, kad esi vaikas, ar tiesiog… prigulti! Skamba fantastiškai? Juokingai? Neįtikėtinai? O gal tai iš tiesų įmanoma?

Paeksperimentuokite

Naujausi neuromokslininkų tyrimai rodo, kad mūsų smegenis veikia pačios mažiausios smulkmenos. Jos reikšmingos net tuomet, kai sąmoningai to nesuvokiame. Netikite? Pabandykite patys. Paprašykite kolegų brūkštelėti po keletą sakinių apie tipiško menininko (muzikanto, dailininko) elgesį, gyvenimo būdą, išvaizdą. Kitų kolegų paprašykite aprašyti tipišką inžinierių. Paskui visiems pasiūlykite atlikti standartinį kūrybingumo testą – sugalvoti kuo daugiau plytos panaudojimo būdų. Paprastai pirmosios grupės dalyviai pateikia kur kas kūrybiškesnių minčių nei antrosios, galvojusios apie tipišką inžinierių.

Tik jokiu būdu nepersistenkite: jei paprašysite pagalvoti apie konkrečią garsią ir kūrybingą asmenybę, pavyzdžiui, Leonardo da Vincį, tikėtina, kad rezultatas bus priešingas – kūrybingumas greičiausiai gerokai sumenks. Nesąmoningai lygindami save su genijais, mes linkę nusiminti ir dažniausiai nustojame stengtis – juk sunku prilygti tokiam žmogui.

Žvilgtelėkite į paveikslą

O kaipgi šiuolaikinis menas gali paskatinti kūrybines galias? Amsterdamo universiteto psichologijos profesorius Jensas Försteris atliko eksperimentą, kaip modernios dailės kūriniai gali paveikti mūsų mąstymą ir netradiciškumo suvokimą. Jis paprašė dalyvių atlikti standartinę kūrybingumo užduotį – sugalvoti kuo daugiau plytos panaudojimo būdų. Visi dalyviai sėdėjo priešais vieną iš dviejų specialiai sukurtų dailės kūrinių. Abu paveikslai buvo beveik vienodi – šviesiai žaliame fone pavaizduota dvylika didelių kryžių. Viename jų visi kryžiai buvo tamsiai žali, o kitame – vienuolika žalių ir vienas geltonas. Tyrėjai darė prielaidą, kad pasąmonė geltoną kryžių suvoks kaip netradicinį ir išsiskiriantį, o tai paskatins dalyvių kūrybingumą.

Rezultatai buvo neįtikėtini: dalyviai, sėdėję priešais netradicinį paveikslą, sugalvojo daugiau galimų plytos panaudojimo būdų, o jų atsakymus specialistai įvertino kaip kūrybiškesnius. Ir taip buvo net tuomet, kai dalyviai sąmoningai nepastebėjo paveikslo! Taigi norite paskatinti savo ar savo darbuotojų kūrybingumą? Sukurkite netradicinį ir kūrybišką paveikslą, pakabinkite darbo kabinete ir jūsų bei darbuotojų kūrybingumas kaipmat ims didėti to nė nenutuokiant!

Atgal į vaikystę?!

Tikriausiai sutiksite, kad vaikai yra gerokai kūrybingesni nei suaugusieji. Tai pavirtina jau minėtas tyrimas, kai NASA naudojamas kūrybingumo testas buvo duotas penkerių metų vaikams. Tas pats tyrimas su tais pačiais respondentais buvo pakartotas po penkerių ir po dešimties metų. Rezultatai buvo pritrenkiantys: net 98 proc. penkerių metų grupės vaikų buvo įvertinti kaip labai kūrybingi ir tik 2 proc. suaugusiųjų gavo tokį patį įvertinimą… Ar galime ką nors pakeisti? Juk vėl tapti vaikais neįmanoma.

Pasak psichologų Daryos Zabelinos ir Michaelo Robinsono išeitis yra. Tereikia įsivaizduoti, kad esate vaikas. Šie mokslininkai atliko eksperimentą, paskutinio kurso studentus atsitiktine tvarka suskirstę į dvi grupes. Vienai grupei pateikė tokią užduotį: „Įsivaizduokite, kad esate septynerių. Pamokos yra atšauktos ir jūs turite visą laisvą dieną. Ką darytumėte? Kur eitumėte? Ką pamatytumėte?“

Antroji grupė gavo identišką užduotį, tačiau mokslininkai nepaminėjo pirmojo sakinio. Po dešimties minučių rašymo apie tai, ką veiktų netikėtai gautos laisvos dienos metu, abiejų grupių dalyviai turėjo atlikti įvairias kūrybines užduotis. Tikriausiai nesunku nuspėti, kad pirmosios grupės dalyviai atlikdami kūrybines užduotis buvo originalesni, sugalvojo daugiau ir įvairesnių idėjų. Taigi nereikia vėl tapti vaiku. Tiesiog įsivaizduodami, kad esame vaikai, imame vėl mąstyti kaip jie. O tai išlaisvina mūsų kūrybingumą.

Kūrybiškas pogulis

Norite, kad galvoje gimtų dar daugiau kūrybiškų idėjų? Leiskite sau prigulti! Taip pasakytų Australijos mokslininkai Darrenas Lipnickis ir Donas Byrne’as. Jie atliko eksperimentą, kurio metu dalyviams pasiūlė spręsti anagramas stovint arba prigulus.

Neįtikėtina, tačiau gulintys dalyviai jas sprendė 10 proc. greičiau, tad per tą patį laiką jie išsprendė daugiau galvosūkių. Specialistų nuomone, tai gali būti susiję su mūsų smegenų ypatumais, tiksliau maža jų dalimi, vadinama „mėlynąja dėme“ (lot. Locus coeruleus). Kai ši sritis aktyvi, gaminamas streso hormonas, verčiantis širdį plakti stipriau ir kartu galintis silpninti smegenų gebėjimą mąstyti kūrybiškai bei lanksčiai. Būtent taip ir nutinka, kai mes stovime. Atsigulus šios smegenų srities aktyvumas sumažėja, tad ir smegenų veikla pasikeičia. Genialu tai, kas paprasta, ar ne? Gal pats laikas įmonėse posėdžių salės kėdes pakeisti gultais?

Pradėkite nuo savęs

Ką daryti įmonėje, jei norite, kad darbuotojai dažniau ateitų pas vadovą su idėjomis, o ne tik su problemomis? Greičiausiai ne taip svarbu, nuo ko pradėsite ir kokių konkrečių priemonių imsitės darbuotojų kūrybingumui paskatinti. Jokiu būdu nesustokite pusiaukelėje. Kūrybiniams gebėjimams skatinti reikia laiko ir kantrybės. O dar geriau pradėti nuo savęs – būkite pozityvūs, gerbkite ir skatinkite įvairovę, nebauskite už kūrybiškas ar net keisčiausias idėjas. Kai tik darbuotojai pajus, kad nėra teisingo ar neteisingo požiūrio, jie įgis daugiau drąsos dažniau siūlyti naujas idėjas.

Bet svarbiausia tikėti, kad aplinkiniai ir jūs patys esate (galite būti) kūrybingi. Pamenate traukos dėsnį? Čia jis taip pat veikia: jei nusprendžiame, kad esame kūrybingi, ieškome situacijų, kuriose galėtume atskleisti savo kūrybingumą. Ir, žinoma, atvirkščiai. Nusprendę, kad esame nekūrybingi, saugome save (savo darbuotojus!) nuo bet kokių aplinkybių, kuriomis reikalingas kūrybinis požiūris.