Spalvos – universali kalba

Nors spalvas panaudojame skirtingai, visose šalyse jos yra tarsi universali kalba, galinti perteikti tam tikras emocijas.

Šveicarijoje, Lozanos universitete spalvas tyrinėjanti psichologė Domicelė Jonauskaitė deda pamatus naujam suvokimui apie spalvų psichologiją. Kaip skirtingose šalyse suvokiamos spalvos? Kodėl raudona spalva pati dviprasmiškiausia, o violetinė – paslaptingiausia? Kokiais mitais apie spalvas neverta tikėti ir kodėl spalvos gali būti laikomos universalia kalba? Apie tai kalbamės su prestižiniame universitete mokslų daktaro laipsnio siekiančia mokslininke.

– Jau kelerius metus Šveicarijoje tyrinėjate spalvų psichologiją. Kokius tyrimus šiuo metu atliekate?

– Mūsų tyrimo tikslas – išsiaiškinti, su kokiomis emocijomis žmonės sieja skirtingas spalvas ir kaip tos asociacijos priklauso nuo šalies, kurioje žmogus gyvena. Internete yra daugybė straipsnių, kuriuose kalbama apie spalvų psichologiją. Sakoma, kad nusidažę miegamojo sienas mėlynai tapsite ramesni, valgydami iš raudonos lėkštės suvalgysite mažiau ir panašiai. Tokie ir panašūs patarimai kartais turi kokį nors mokslinį pagrindą, o kartais ir ne. Mes bandome patikrinti panašius teiginius moksliškai. Kad galėtume tai padaryti, pirmas žingsnis – turėti tikslius duomenis apie spalvų ir emocijų sąsajas. Šiuo metu mes darome tyrimus su žmonėmis iš daugiau kaip 60 šalių ir sudarome žemėlapį, kuriame matome, kaip skirtingos spalvos suvokiamos skirtingose pasaulio vietose.

– Gal jau pavyko ką nors įdomaus atskleisti, sudarant spalvų ir emocijų žemėlapį?

– Įdomių rezultatų gavome tyrinėdami geltoną spalvą. Daugelyje šalių geltona suvokiama kaip saulės, šviesos, šilumos spalva ir asocijuojama su džiaugsmu. Bet mūsų tyrimai rodo, kad asociacija su džiaugsmu priklauso nuo šalies, kurioje gyvenate. Kuo šalis yra toliau nuo pusiaujo, kuo joje šalčiau, lietingiau ir labiau apsiniaukę, tuo geltona laikoma džiaugsmingesne spalva. Pavyzdžiui, beveik visi suomiai ir naujieji zelandiečiai sieja geltoną su džiaugsmu. Arčiau pusiaujo esančiose šalyse, tokiose kaip Egiptas ar Saudo Arabija, kuriose netrūksta saulės šviesos, geltona laikoma ne tokia džiaugsminga, labiau neutralia spalva. Vadinasi, kuo mažiau aplink mus šviesos ir geltonos spalvos, tuo labiau ją siejame su džiaugsmu.

– Paradoksalu – šiauriečiai laiko geltoną spalvą džiugia, tačiau taip retai pamatysime gatvėje geltonai apsirengusį žmogų ar tokios spalvos interjerą. Gal vertėtų geltonos šliūkštelėti į mūsų kasdienybę?

– Žinoma, Lietuvoje ne taip spalvinga kaip Afrikos šalyse ar Ispanijoje. Tačiau pagyvenus Šveicarijoje man jau nebeatrodo, kad lietuviai labai vengia ryškių spalvų. Pavyzdžiui, Šveicarijoje visos sienos dažytos tik baltai, o žmonės rengiasi beveik vien juodais ir pilkais drabužiais. Kartais atrodo, kad kitos spalvos tiesiog neegzistuoja. Geras klausimas, kodėl žmonės renkasi vienokias ar kitokias drabužių ir interjero spalvas. Mūsų tyrimas kol kas neduoda į tai atsakymų, tik suteikia pamatus tolesniems tyrinėjimams. Žinome, kad žmonės renkasi spalvas vadovaudamiesi įvairiais kriterijais, ne vien tik jų emocine reikšme. Svarbus ir spalvos funkcionalumas, kaip ji dera su žmogaus odos, plaukų, akių spalvomis, mados tendencijos. Yra ir kitų paradoksų, pavyzdžiui, rožinė spalva mums pasirodė labai įdomi. Ji visose šalyse laikoma pačia pozityviausia spalva ir tyrimo dalyviams nekelia jokių neigiamų emocijų. Tačiau suaugusieji rožinę retai naudoja aprangoje ar namuose. Kodėl? Galbūt dėl to, kad rožinė siejama su vaikiškumu, naivumu. Tai nėra negatyvios emocijos, tačiau retas suaugusysis nori būti su jomis siejamas. Tačiau net ir vaikai, ypač vyresni, privengia šios spalvos, jei turi pasirinkimą. Darėme tyrimą su 10–14 metų mergaitėmis ir tik apie 10 proc. mergaičių rinkosi šią spalvą kaip mėgstamiausią. Didžioji dalis mergaičių (kaip ir berniukų) rinkosi mėlyną.

– Ar tiesa, kad mėlyna spalva yra pati mėgstamiausia?

– Taip, tai patvirtina ne vienas tyrimas. Jeigu jums kada reiks atspėti kito žmogaus mėgstamiausią spalvą, sakykite mėlyna ir mažiausiai galimybių, kad „prašausite“. Kelis kartus juokaudama pabandžiau ir visus kartus pataikiau. Kaip ir visos spalvos, mėlyna turi savo paradoksų. Pavyzdžiui, anglai turi metaforą „feeling blue“, kuri išreiškia liūdesį. Tačiau tiriant spalvų ir emocijų asociacijas, paaiškėja, kad mėlyna laikoma taip pat viena pozityviausių spalvų. Manoma, kad mėlyną taip mėgstame todėl, kad ji yra giedro dangaus, švaraus vandens spalva. Visko, kas mūsų gamtoje, aplinkoje tyra ir teigiama. Kartu su mėlyna mėgstama žydra ir kiti mėlynos atspalviai. Antra pagal mėgstamumą spalva yra raudona, o kitos mėgstamos kur kas rečiau.

– Sakoma, raudoną spalvą mėgsta ugningi, temperamentingi žmonės, o mėlyną dažniau renkasi ramūs. Ar tai tiesa?

– Darėme tyrimą, kuriame tikrinome, ar yra sąsaja tarp to, kokią spalvą žmogus mėgsta, ir jo asmenybės tipo. Mūsų gauti duomenys neparodė jokio ryšio. Bandymas sieti spalvas su asmenybės bruožais – vienas iš daugybės mitų, kurių pilna žurnaluose ir internete. Rašoma, kad juodą spalvą mėgstančios asmenybės paslaptingos, žalią – gyvybingos ir pan. Tačiau kai mokslininkai bando tai patikrinti tyrimais, niekas nepasitvirtina. Esmė tai, kad mes siejame spalvas su tam tikromis emocijomis. Tačiau tai dar nereiškia, kad spalvos mums tas emocijas sukelia. Žinome, kad rožinė spalva laikoma pozityvia. Tačiau ar pabuvę rožiniame kambaryje tapsime pozityvesni? To tyrimai nepatvirtina. Ar mėgstantis rožinę spalvą žmogus būtinai yra labai pozityvus, o gal vaikiškas? Apie tai irgi nėra jokių duomenų. Taigi, gyvename prisikūrę apie spalvas mitų, kurie dažnai neturi nieko bendra su realybe. Jei mėgstate juodą spalvą, nebūtinai būsite depresyvus ar paslaptingas žmogus. Gal paprasčiausiai jums patinka elegancija. Jei mėgstate pilką, nebūtinai esate pilka asmenybė – gal tiesiog prie pilkos labai gražiai atsispindi jūsų papuošalai. Spalvas žmonės mėgsta dėl įvairiausių priežasčių. Ir dažnai tai, kas internete būna pavadinta „spalvų psichologija“, neturi nieko bendra nei su psichologija, nei su mokslu.

– Bet negi viskas išgalvota? Gal yra ir patikimais tyrimais pagrįstos tokio tipo informacijos?

– Ko gero, daugiausia patikimų tyrimų yra atlikta apie raudoną spalvą. Daug skirtingų eksperimentų patvirtino, kad moterys, apsirengusios raudonai, laikomos patrauklesnėmis ir seksualesnėmis. Šiek tiek seksualumo raudona suteikia ir vyrams. Taip pat yra patikimų duomenų apie tai, kad raudona šiek tiek trukdo kognityvinėms funkcijoms. Tarkime, jeigu spręsdami užduotis matysime daug raudonos spalvos, mūsų rezultatai bus kiek prastesni. Tam galbūt turi įtakos tai, kad raudona dažnai naudojama kaip „stop“ ženklas.

– Žinome, kad juoda spalva daugumoje šalių pasirenkama laidotuvėms, o kinai, japonai, išlydėdami artimąjį, rengiasi baltai. Ar tai reiškia, kad skirtingose šalyse spalvų suvokimas gali būti kardinaliai skirtingas?

– Tiesa, kad šalių ritualai ir papročiai yra skirtingi. Vis dėlto pagrindinės spalvos beveik visose šalyse suvokiamos labai panašiai. Šiuo atveju skiriasi ne baltos ir juodos spalvų suvokimas, o tai, kaip skirtingos kultūros suvokia mirtį. Vakaruose tai – liūdesys, žmogaus netektis, visa ko pabaiga, ir šias emocijas pabrėžia juoda spalva. Rytų kultūrose žmogaus mirtis suvokiama kitaip – tai išėjimas į kitą gyvenimą, reinkarnacija, nauja pradžia. Tai pabrėžia balta spalva, kuri simbolizuoja nusiraminimą, yra švari, lengva. Spalvos suvokimas lieka panašus, bet kultūriniai skirtumai lemia skirtingą jos panaudojimą. O panašumas, kaip suvokiame pagrindines spalvas, skirtingose šalyse išlieka apie 80 procentų.

– Kokias emocijas žmonės priskiria dažniausiai matomoms spalvoms?

– Raudona laikoma kontraversiškiausia, dviprasmiškiausia spalva. Ji asocijuojama tiek su pykčiu, tiek su meile, aistra, malonumais. Tai – vienintelė spalva, kuri turi tokių skirtingų ir stiprių asociacijų. Kai kuriose kultūrose ryškesnis teigiamas raudonos aspektas, kai kuriose – neigiamas. Pavyzdžiui, lietuviai raudoną laiko labiau teigiama spalva. Tačiau visur išlieka dualumas tarp pykčio ir meilės. Geltona – tai džiaugsmas, pozityvumas, kai kuriose šalyse – neutralios emocijos, tačiau niekur jos nėra neigiamos. Oranžinė praktiškai tokia pat, kaip geltona, tai džiaugsmo ir linksmumo spalva. Žalia ir mėlyna – labai panašios spalvos. Abi siejamos su teigiamomis, ramiomis, pozityviomis emocijomis. Tai spalvos, kurias dažniausiai matome gamtoje, gal todėl priskiriame joms panašias emocijas. Ruda – neutraliausia spalva. Jai nepriskiriama beveik jokių emocijų, išskyrus pasišlykštėjimą. Mano kolegė iš Belgijos buvo labai tuo nusivylusi, nes jai ruda reiškia vieną – šokoladą. Tad svarbu dar ir kokią tą rudą įsivaizduojame. Labai įdomi spalva – violetinė. Ji turi daugiausia kultūrinių skirtumų. Todėl naudoti ją reikėtų labai atsargiai, ypač tarptautiniame kontekste. Sunku nuspėti, kokią emociją violetinė gali sukelti, neturint tikslių duomenų. Lietuvoje violetinė asocijuojama su liūdesiu. Tačiau ir čia kartais žmonės violetinę labiau priskiria prie rožinės ir tuomet asocijuoja ją su meile. Violetinė labai keista ir paslaptinga spalva. O su juoda viskas aišku – liūdesys, nusivylimas, kaltė ir daug kitų neigiamų emocijų. Bet prisiminkime, kad tai – spalvų suvokimas be konteksto. Paimkite juodą elegantišką suknelę ir jos jau niekas su liūdesiu tikrai nebesies. Na, ir liko balta – teigiama, rami emocija. Dažnai siejama su atjauta. Tyrimą vis dar vykdome, tačiau jau surinkome daug duomenų, kurie atskleidžia, kaip skirtingose šalyse suvokiamos spalvos.

– Kas labiausiai nustebino vykdant tyrimą?

– Tikėjomės rasti daug daugiau skirtumų, o nustatėme, kad visose pasaulio vietose spalvos suvokiamos labai panašiai. Tai buvo didžiausia staigmena. Nors spalvas panaudojame skirtingai, visose šalyse jos yra tarsi universali kalba, galinti perteikti tam tikras emocijas. Ir perteikia jas kur kas geriau nei žodžiai. Neseniai skaičiau tyrimą, kuris tai pagrindžia. Meilė, džiaugsmas, liūdesys – visas šias emocijas apibūdinantys žodžiai skirtingose šalyse sukelia skirtingą spektrą asociacijų. Spalvos turi daug konkretesnes asociacijas, kurios universalios daugelyje kultūrų.

– Kaip manote, kodėl spalvos panašiai suvokiamos visame pasaulyje?

– Panašų spalvų suvokimą galima aiškinti evoliuciškai. Pavyzdžiui, raudona asocijuojasi su patrauklumu, seksualumu, nes susijaudinus parausta lūpos, skruostai. Jeigu supyksti, taip pat raudonis užlieja. Iš čia raudonos sąsaja su meile ir pykčiu. Ji vienoda visose šalyse, nes kilo iš gamtos. Kaip ir juoda bei balta. Juoda tamsi naktis – tai pavojingas metas, kai tave gali užpulti žvėrys ar kokia nedraugiška gentis. Diena – ramus, saugus metas, kai galima medžioti ir dirbti darbus. Iš čia neigiama juodos ir teigiama baltos spalvos asociacija. Skamba primityviai, tačiau manau, kad dauguma asociacijų iškilo evoliucijos metu, o vėliau kultūros jas šiek tiek formavo. Galima panašų spalvų suvokimą aiškinti ir gyvenimu globaliame pasaulyje. Didelė dalis mūsų populiariosios kultūros atkeliauja iš Amerikos. Tas tiesa ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Galbūt dalydamiesi kultūriniais aspektais, dalijamės ir spalvų suvokimu. Tolesni tyrimai parodys, kuris paaiškinimas tikslesnis.

– Ar ketinate vykdyti tęstinius tyrimus apie spalvas?

– Dabartiniai tyrimai yra tik pradžia, ketiname toliau gilintis į spalvas ir aiškintis, kaip spalvos mus veikia. Esame sumanę tam pasitelkti virtualią realybę ir, pavyzdžiui, suburti tiriamuosius į tam tikros spalvos virtualius kambarius ir stebėti jų emocijas, kognityvines funkcijas. Kita tolesnių tyrimų atšaka mus veda link mažų, atskirtų bendruomenių. Artimiausią tyrimą planuojame atlikti Kenijoje. Jei rastume, kad spalvų suvokimas yra panašus ir globaliame pasaulyje, ir mažose bendruomenėse, tai suteiktų stiprų įrodymą, kad spalvų suvokimas yra universalus ir atsiradęs evoliuciniu būdu.

– Tiek daug žinote apie spalvų pasaulį. Ar jūsų pačios gyvenime kas nors keičiasi vis geriau suvokiant spalvas?

– Iš tiesų pajutau, kad gyvenimas tapo spalvingesnis. Renkuosi spalvotus drabužius, įlieju spalvų į savo aplinką, pamėgau spalvingą meną. Kitas dalykas, kuris pasikeitė, – griuvo mitai apie spalvas, kuriais tikėjau. Supratau, kaip mažai mes žinome apie spalvų poveikį ir kaip dažnai apsigauname. Pavyzdžiui, matome pilkai apsirengusį žmogų ir kažkur viduje nusprendžiame, kad jis bus niūrokas, pilkas. Realybėje pasirodo, kad tai nenustygstantis, energingas žmogus. Taip veikia daugybė stereotipų apie spalvas, kuriais tikime, tačiau jie nepasitvirtina. Dauguma teiginių apie spalvų psichologiją nėra niekuo paremti arba labai mažai ištyrinėti. Tai atveria naujų didelių erdvių tyrimams.

Įdomūs faktai

• Daugelyje šalių geltona suvokiama kaip saulės, šviesos, šilumos spalva ir asocijuojama su džiaugsmu. Kuo šalis yra toliau nuo pusiaujo, kuo joje šalčiau, lietingiau ir labiau apsiniaukę, tuo geltona laikoma džiaugsmingesne spalva.
• Rožinė spalva visose šalyse laikoma pačia pozityviausia spalva ir žmonėms nekelia jokių neigiamų emocijų.
• Spalvos siejimas su asmens bruožais – vienas iš daugybės mitų
• Moterys, apsirengusios raudonai, laikomos patrauklesnėmis ir seksualesnėmis.
• Raudona šiek tiek trukdo kognityvinėms funkcijoms.
• Pagrindinių spalvų suvokimas skirtingose šalyse yra apie 80 proc. panašus.
• Raudona laikoma kontraversiškiausia, dviprasmiškiausia spalva. Ji asocijuojama ir su pykčiu, ir su meile.