Improvizacijos nauda

Improvizacija pagerina ne tik kūrybiškumą, bet ir psichologinę savijautą.

Teatrinė improvizacija vis dažniau naudojama ne tik norint pagerinti žmonių kūrybiškumą, bet ir psichologinę būklę.

Improvizacijos nauda mūsų psichikai ir emocijoms patvirtinta ir šiemet atliktu vokiečių mokslininkų tyrimu. Tyrėjai suskirstė žmones į dvi grupes. Viena 30 žmonių grupė dalyvavo šešių savaičių improvizacijos kurse, o kita kontrolinė grupė, sudaryta iš 28 žmonių, tuo metu nelankė improvizacijos užsiėmimų. Tyrimas vyko šešias savaites. Prieš eksperimentą ir po jo tyrėjai pateikė dalyviams klausimynus ir patys su jais kalbėjosi, kad nustatytų jų kūrybiškumo, dėmesingumo, pasitikėjimo savimi, efektyvumo ir atsparumo stresui lygį.

Tyrimas parodė, kad po šešių savaičių improvizacijos kurso dalyviai pasidarė kūrybiškesni, sugebėjo rasti įvairesnių ir išradingesnių problemų sprendimo būdų. Taip pat kursas pagerino jų pasitikėjimą savimi ir efektyvumą. Dalyviai lengviau reiškė savo idėjas, priėmė kitų nuomonę, dažniau ją papildydavo savo įžvalgomis.

Mokslininkai pabrėžia, kad improvizacijos užsiėmimai labai naudingi siekiant suformuoti darbo komandą ir palaikyti gerą emocinę atmosferą. Tai padeda darbuotojams nesijaudinti, lengviau susidoroti su kūrybinėmis užduotimis ir geriau įsitraukti į darbo grupės interesus. Tyrėjai teigia, kad improvizacija moko mus, užuot susitelkus į savo silpnybes ir problemas, išmokti patiems susikurti saugią erdvę ir skatina gerai sutarti su kitais.

Tiesa, nors improvizaciniai kursai pagerino pasitikėjimą savimi, kūrybiškumą ir efektyvumą, tačiau nenustatyta, kad jie padidino gebėjimą susikoncentruoti ir atsigauti po sunkumų bei streso.

Schwenke, M. Dshemuchadse, L. Rasehorn, D. Klarhölter, St. Scherbaum. Improv to Improve: The Impact of Improvisational Theatre on Creativity, Acceptance, and Psychological Well-Being; Journal of Creativity in Mental Health; 2020.