Kodėl 2020-ieji nėra „blogiausi metai“

Prieinamumo euristika – mąstymo klaida, iškreipianti suvokimą, kokiame pasaulyje gyvename.

Šie metai pažėrė krizių – nespėjo pasimiršti Australijos gaisrai ir mūsų gyvenimą suparalyžiavo žinia apie koronavirusą. Kiek aprimus šiai pandemijai, nuvilnijo „Black Lives Matter“ judėjimo banga, kuri iškėlė į paviršių rasizmo ir nesantaikos problemas. Internete ėmė rastis „memų“, graudžiai išjuokiančių 2020-uosius – kaip blogiausius metus istorijoje. Turbūt jau girdėjote sakant: „betrūksta, kad ateiviai nusileistų“? Kad ir kaip viskas atrodytų blogai, šie metai tikrai nėra blogiausi žmonijos istorijoje. Juos tokius regime iškreiptai. Dėl to kalta subtili mąstymo klaida, vadinama prieinamumo euristika.

Siaubingų pandemijų Žemė matė ne vieną, o COVID-19 – toli gražu ne baisiausias iš jau praūžusių virusų. Australijos gaisrai kartojasi kasmet. Rasizmo problemos taip pat neatsirado būtent 2020-aisiais. O kaip kariniai konfliktai, badmečiai ir didžiosios ekonomikos krizės? Plačiau pažvelgus, nėra didelio reikalo sukarti visus šunis ant šių metų – yra buvę kur kas blogesnių scenarijų, nei mėnesį pasėdėti namuose dėl visuotinio karantino. Tad kas mus verčia keikti 2020 metus?

Prieinamumo euristika – viena iš mąstymo klaidų (angl. bias), kitaip tariant, būdas, kuriuo mūsų smegenys trumpina kelią prie išvadų. Viena vertus, taip taupome savo proto resursus ir lengviname kognityvines užduotis. Tačiau tuo pat metu rizikuojame išvysti realybę ne visai tokią, kokia ji yra.

Ar pastebėjote, kad apie 2020 metus žinote daug neigiamų globalių dalykų, tačiau tenka pasukti galvą, kad prisimintumėte ką nors gero? Kasdien iš žiniasklaidos gaudami daug neigiamo atspalvio naujienų, ilgainiui įtikėjote, kad šie metai tikrai netikę. Tai ir vadinama prieinamumo euristika – kai darome išvadas iš lengvai prieinamos, greitai prisimenamos informacijos ir ignoruojame tai, ko nežinome, nematėme ir negirdėjome.

Neįtikėtina, tačiau gyvename pačiu taikiausiu ir žmogaus sveikatai bei gerovei palankiausiu metu per visą istoriją. Ar tai atsispindi žiniasklaidoje? Žinoma, ne. Tačiau informacija apie konfliktus, ligas, neramumus, katastrofas – ne tik lengvai prieinama, ji tiesiog grūste grūdama skaitytojams, klausytojams ir žiūrovams. Kliaudamiesi vien šia informacija, patenkame į prieinamumo euristikos spąstus ir nustojame regėti pasaulį plačiai bei vertinti objektyviai. Tas pats mąstymo ypatumas pasireiškia ir įvairiose kitose srityse. To pasekmė – mažesnis mūsų objektyvumas ir siauresnis požiūris.

Kaip veikia prieinamumo euristika?

Išvadas apie kokį nors reiškinį padarome iš lengviausiai ir greičiausiai prieinamų faktų. Taip susikuriame ne visai realistišką pasaulio vaizdą. Faktus, kurie mažiau kartojami ir ne tokie populiarūs, pamirštame ar ignoruojame. Didžiąją dalį mūsų požiūrio nulemia dažniausiai skambanti ir lengviausiai prisimenama informacija.

Prieinamumo euristikos pavyzdžiai

• Žiniasklaidoje nuolat akcentuojamos naujienos apie konfliktus, karus, neramumus, todėl gali susidaryti įspūdis, kad gyvename itin žiauriais laikais. Tačiau mokslininkai tvirtina, jog istoriškai mūsų laikotarpis yra pats ramiausias ir taikiausias.
• Lėktuvai – saugiausia transporto priemonė, tačiau daugybė žmonių bijo skristi ir įsivaizduoja lėktuvų katastrofas. Taip yra todėl, kad nukritus lėktuvui šokiruojanti informacija plačiai paskleidžiama ir ilgam išlieka mūsų atmintyje.
• Tikimybė, kad jums keliaujant po Italiją įvyks stiprus žemės drebėjimas – itin maža. Tačiau jei neseniai kurią nors pasaulio dalį sukrėtė stiprus ir niokojantis drebėjimas, būsite įbauginti nuolat skambėjusios informacijos ir savo kelionės riziką vertinsite nerealistiškai.
• Apie koronaviruso pandemiją kalbėjome daug ir girdėjome tikrai šiurpią informaciją. Tad retas pagalvojo, kad su virusais žmonija susiduria nuolat, o šis nėra nei pirmas, nei baisiausias istorijoje. Visa tai skatino visuotinę paniką ir baimę.

 Ką daryti?

Ne viskas, ką skaitome, girdime ir net mąstome, yra tiesa. Išmokę atpažinti prieinamumo euristikos efektą, suteiksime savo gyvenimui daugiau objektyvumo ir sveiko, plataus mąstymo.

1. Skaitydami naujienas prisiminkite, kad dažniausiai žurnalistai rašo apie tai, kas šokiruoja, baugina ir piktina. Niekuomet nerasite straipsnio tokiu pavadinimu: „Šiandien mieste X neįvyko nieko bloga“. Todėl žiniasklaida neatspindi realaus gyvenimo, o tik labiausiai įspūdį darančius jo faktus. Venkite formuoti savo požiūrį, remdamiesi vien jais.
2. Neapsiribokite vienu informacijos šaltiniu, ypač – tradiciniu naujienų portalu. Taip įklimpsite į neigiamos informacijos srautą ir gyvenimas ims atrodyti juodesnis, nei yra iš tiesų.
3. Jei kokia nors informacija jus šokiruoja ar baugina, pasigilinkite į ją. Remkitės istoriniais ir moksliniais faktais, patikimais šaltiniais. Pavyzdžiui, daugiau sužinoję apie skrydžių saugumą, tikėtina, kur kas ramiau jausitės lėktuvo salone.