Darbo vietoje iškilus problemai, kai kurie žmonės bijo ar nenori tiesiogiai konfrontuoti, todėl priverčia kitus pykti už juos. Tai – pasyvi agresija, kai vietoj tiesiogiai reiškiamo nepasitenkinimo ieškoma išorinių priežasčių.
Psichologija nebūtų tokia įdomi, jei nebandytų paaiškinti mūsų elgesio suprantama kalba. Tačiau didžiausias to trūkumas, kad sudėtingas reiškinys suvedamas iki paprasto. Su tipologijomis susipažinusiam žmogui nesunku pasirodyti ekspertu, pasakius: „Jis elgiasi kaip tipiškas introvertas, nes vengia bendrauti.“ Arba: „Judviejų santykiai pagal socioniką yra konfliktiški, todėl nieko keista, kad negalite pakęsti vienas kito.“ Kalbančiajam tai nė motais, nes poreikį pabūti vienam jaučia kiekvienas žmogus ir vargu ar tai susiję tik su introversija. Ir kad socionika – žmonių klasifikavimas pagal Carlo Gustavo Jungo psichines funkcijas – negali nieko atskleisti apie partnerių suderinamumą, nes konfliktų kyla tarp daugybės žmonių, kurie puikiai sutaria ir netgi myli vienas kitą. Paaiškinimas „tu taip elgiesi, nes toks yra tavo tipas“ atrodo gana abejotinas, net jei tipologija būtų patikima ir pagrįsta moksliniais eksperimentais. Šiuo metu egzistuoja apie šimtą įvairiausių tipologinių klasifikacijų. Pažvelkime į keletą populiariausių. Skysčių teorija Keturis žmonių temperamentus V a. pr. Kr. išskyrė graikų gydytojas Hipokratas,…
„Jei bendraudami su žmogumi tariamės galį priskirti jį tam tikrai kategorijai, niekada nepažinsime ir nepakeisime jo asmenybės – tos gyvybinės žmogaus dalies, kuri peržengia bet kokias kategorijas“. Irvin D. Yalom Čarlzas Darvinas pastebėjo, kad gamtoje išlieka ne stipriausios ir net ne protingiausios rūšys, o tos, kurios geriausiai prisitaiko prie pokyčių ir bendradarbiauja. Vis tik, dažniausiai gyvūnai atstumia ir palieka nesveikus jauniklius, nes „žino“, kad jie vis tiek neišgyvens. Atrodytų, kad vaikų, kurie turi trūkumų, saugojimas yra išskirtinai homo sapiens (liet. išmintingo žmogaus) bruožas. Vis tik pavarčius žmonijos istorijos puslapius, pamatysime, kad vaikų su trūkumais išlikimą neretai lemdavo tėvų sprendimas. Laila Williamson tiki, kad ši elgsena – dėl genetiškai užprogramuoto siekio išlikti. Nuo senovės laikų vaiko likimas priklausė nuo valstybės ir tėvų požiūrio bei interesų. Pavyzdžiui, Senovės Spartoje daugelyje sričių įtaką turėjo valstybės užsibrėžtas tikslas: išlaikyti tvirtą, karinę valstybės sistemą. Todėl skatino auginti tik fiziškai sveikus, stiprius ir greitai besimokančius…
Žodžiai turi milžinišką įtaką mūsų mintims, savivertei ir netgi savijautai. Tad, jei bent dalį dėmesio, kurį skiriame savo išvaizdai, karjerai ar namų ruošai, skirtume savo žodynui, netrukus pasijustume gerokai laimingesni.
Stengiamės duoti vaikams viską, kai iš tikrųjų jiems reikia meilės, buvimo kartu ir tikrumo. (Pem Brown)
Kažkur tarp kalėdinių dekoracijų, tuščių kalbų ir nutrūktgalviško skubėjimo kartais pasiklysta šventinė nuotaika. Padėkime ramybei, džiaugsmui ir meilei vėl rasti kelią į mūsų namus. Kai lapkritį visi prekybos centrai pasipuošia seniais besmegeniais, blizgučiais ir žaliaskarėmis, suprantame, kad kelio atgal nebėra. Nuo šiol parduotuvėse gros tik kalėdinė muzika, kepyklos pakvips imbieriniais meduoliais ir spanguolių kisieliumi, vaikai ims repetuoti eilėraščius, o jūs kaip ir kasmet susidarysite ilgą dovanų ir darbų sąrašą. Prieš akis laukia desperatiškas paskutinės akimirkos dovanų pirkimo maratonas, kai vaikščiosite iš parduotuvės į parduotuvę, vildamiesi rasti geriausią dovaną anytai, vyrui ar seniai matytai draugei. Prie šventinio stalo eilinį kartą susiginčysite su giminaičiu dėl politikos, o įmonės vakarėlyje padauginę šampano pasakysite kolegoms, ką apie juos iš tikrųjų manote. Praėjusias šventes jums primins aptirpusios kalėdinės žvakės, nereikalingos angeliukų statulėlės sandėliuke ir gerokai ištuštėjusi banko sąskaita. Tačiau šis scenarijus gali būti kur kas linksmesnis. Keli patarimai šventinei nuotaikai susigrąžinti Įveskite naujas tradicijas. Nieko…
Regis, muzikantas Frankas Zappa klydo teigdamas: „Tiek daug knygų, tiek mažai laiko.“ Kaip rodo naujausias tyrimas, knygų skaitymas gali pridėti net dvejus papildomus gyvenimo metus. Becca R. Levy su kolegomis analizavo 12 metų trukusio tyrimo duomenis, kuriame dalyvavo daugiau nei 3,6 tūkst. 50 metų ir vyresnių asmenų. Nustatytas įdomus ryšys – kuo daugiau žmogus skaitydavo knygų, tuo ilgiau gyvendavo. Apskaičiuota, kad asmenys, kurie per savaitę skaitymui skirdavo 3,5 valandos, turėjo 17 proc. mažesnę tikimybę numirti per ateinančius 12 metų, o daugiau nei 3,5 valandos skaitę senjorai – net 23 procentais. Knygų mėgėjai vidutiniškai išgyvendavo dvejais metais ilgiau nei neskaitantys asmenys. Pastebėta, kad daugiausia knygas skaitė moterys, išsilavinę ir pasiturintys asmenys. Nors žurnalus ir laikraščius skaitę tiriamieji taip pat gyvendavo ilgiau nei išvis neskaitantys žmonės, knygų poveikis buvo stipresnis. Neaišku, kodėl knygos turi tokią didelę įtaką mūsų ilgaamžiškumui, tačiau mokslininkai spėja, kad skaitymas teigiamai veikia mūsų smegenis. A. Bavishi, M. D.…
Ankstesni tyrimai parodė, kad altruistiški ir dažniau kitiems padedantys žmonės suvokiami kaip patrauklesni partneriai. Evoliuciškai teisinga logika – toks elgesys signalizuoja, kad šis asmuo bus patikimas gyvenimo draugas, nes savo noru renkasi padėti kitiems, vadinasi, turi pakankamai išteklių ir galimybių. Britų psichologai atliko įdomius eksperimentus, siekdami nustatyti, ar altruistiškiems žmonėms iš tiesų geriau sekasi meilės srityje, šį kartą – skaičiuojant seksualinius partnerius. Pirmiausia mokslininkai paprašė 192 netekėjusių moterų ir 105 nevedusių vyrų atsakyti į jų geranoriškumą vertinančius klausimus: kaip dažnai jie aukodavo pinigų labdarai, duodavo kraujo, padėdavo žmonėms pereiti per gatvę ir pan. Be to, reikėjo pateikti informacijos apie buvusius seksualinius partnerius ir įvertinti savo paties patrauklumą. Vyrai ir moterys, kuriems būdingas altruistiškumas, teigė dažniau sulaukiantys priešingos lyties dėmesio ir gyrėsi didesniu seksualinių partnerių skaičiumi per pastarąjį mėnesį. Rezultatai gražūs, tačiau dažniau seksu mėgavęsi žmonės galėjo tiesiog pervertinti save, teigdami, kad yra altruistiški, nors iš tiesų elgdavosi kitaip. Norėdami susidaryti…