Autorius

Olegas Lapinas

Rodoma

Rūpintis savo kūnu naudinga, tačiau perdėtas dėmesys fiziniams pojūčiams gali tapti nerimą keliančia manija. Atsiverskite pirmą pasitaikiusį žurnalą moterims arba bet kokį populiarų interneto portalą. Tikriausiai pastebėjote, kokių straipsnių, reportažų ir reklamų daugiausia. Čia visko galite rasti apie tai, kaip: • sulieknėti; • sveikai maitintis; • išlaikyti gražius plaukus. Toliau aprašomi ne mažiau svarbūs dalykai: kaip patobulinti ir atjauninti odą, kaip pagerinti regėjimą be akinių, kaip suteikti dantims akinamo blizgesio, kaip ištreniruoti pavydą keliantį reljefinį pilvuką, ir t. t. Atrodo, svarbiausias uždavinys, lydintis šiuolaikinį žmogų, – patobulinti tai, kas žmogui duota gamtos, savo kūną. Apstu pasiūlymų, kaip valdyti ir kūno funkcijas. Tai, kas, atrodytų, vyksta natūraliai, – augimas, vystymasis, sirgimas ir pasveikimas nuo ligų, miegas, mityba, kvėpavimas, dauginimasis – visa tai siūloma kontroliuoti, valdyti, tobulinti. Tiesa, normos, su kuriomis lyginama, retkarčiais kinta. Vyresni žmonės nenustoja stebėtis, kaip periodiškai tai pasmerkiami, tai reabilituojami tokie produktai kaip cukrus, druska, kava, raudonasis vynas,…

Ar pastebėjote, kad, jeigu einant gatve maža mergaitė jums pažiūri į akis ir nusišypso, jūs nejučiomis atsakote tokia pačia šypsena? Psichologai jau seniai pastebėjo, kad, atkartodami kitų emocijas, mes geriau suprantame, kaip jaučiasi tas žmogus. Tačiau ne visi gali laisvai šypsotis, pavyzdžiui, po botulino injekcijos suparalyžiuojami tam tikri veido raumenys, kurie šiek tiek iškreipia emocijų raišką. Tokios procedūros vis labiau populiarėja, nes dėl jų oda tampa lygesnė. Tačiau ar pasikeitusi emocijų raiška nenuskurdina gebėjimo suvokti kito emocijas? Italų mokslininkai atliko paprastą eksperimentą – jie tikrino, kaip gerai žmonės atpažįsta kito emocijas prieš pat botulino injekcijas ir praėjus dviem savaitėms po jų. Kai emocijos būdavo labai ryškios, pavyzdžiui, plati šypsena, problemų nekildavo, tačiau, kai būdavo rodomos subtilesnės emocijos, rezultatai smarkiai suprastėdavo. Botulino sukeltas veido raumenų paralyžius neleisdavo atkartoti veido išraiškos, todėl atpažinti subtilias emocijas tapdavo sudėtinga. Gali būti, kad dėl to nukenčia bendravimas, juk daug sunkiau užmegzti ir palaikyti ryšį, kai…

Labiausiai jus veikiantis žmogus, su kuriuo praleisite visą dieną, esate jūs pats. Todėl būkite itin atsargūs, ką sau sakote. Zigas Ziglaras Įsivaizduokite situaciją: turite galimybę visą dieną stebėti palaikomos krepšinio komandos treniruotę, laisvai bendrauti su krepšininkais lyg su gerais bičiuliais. Viskas atrodo idiliška, kol netikėtinai jus įsuka ne pati maloniausia treniruočių akimirka. Treneris ima šaukti ant jūsų mylimiausio krepšininko, jį išplūsta pačiais nemaloniausiais žodžiais, sumenkina kaip niekam tikusį žaidėją ir tikrąja to žodžio prasme liepia „nešdintis jam iš akių ir nubėgti penkis kilometrus“. Stebėdami situaciją, nenuleidote akių nuo sportininko ir dėl to dar labiau sutrikote. Jis plačiai atmerktomis akimis žiūrėjo į trenerį, linksėjo galva taip, lyg sutiktų su kiekvienu jam skirtu žodžiu. Treneriui pasišalinus, prieinate prie krepšininko ir nedrąsiai klausiate: „Ar gerai jaučiatės?“ O jis garsiai ir nuoširdžiai nusijuokia ir ima bėgti savo penkis bausmės kilometrus. Savikritika, kaip griežčiausias treneris, gali sumažinti tikėjimą savo asmenybe, galimybėmis ir net kompetencijomis. Kita…

Draugystės pradžioje poros retai susimąsto, kad ateis diena, kai reikės iš naujo įžiebti aistrą. Tačiau praeina keleri metai ir intymūs santykiai dažnai nebetenkina partnerių. Ką daryti tokiu atveju? Galima pasidomėti, kuo skiriasi intymiais malonumais besidžiaugiančios poros nuo tų, kurių aistra išblėso. Taip ir padarė Čapmano universiteto mokslininkas Davidas Frederickas su savo komanda. Jie sudarė klausimyną, kurį užpildė beveik 40 tūkst. ilgalaikius santykius puoselėjančių žmonių. Dauguma jų buvo vyresni nei 40 metų ir ilgiau nei trejus metus gyveno su partneriu ar sutuoktiniu. Rezultatai parodė, kad pirmuosius šešis santykių mėnesius net 86 proc. porų buvo seksualiai patenkintos. Tačiau, praėjus ilgesniam laikui, tik 43 proc. vyrų ir 55 proc. moterų buvo laimingi dėl savo seksualinių santykių. Tyrime taip pat paaiškėjo įdomių laimingų ir nelaimingų porų skirtumų. Pavyzdžiui, laimingos poros dažniau intymiai bendraudavo: apsikabindavo, švelniai bučiuodavosi, išbandydavo naujas sekso pozas, įgyvendindavo vienas kito seksualines fantazijas, mėgdavo sekso metu prisipažinti, kad myli, ir nevengdavo dieną…

Nors taip sunku kartais prisiversti atlikti mankštą ar užsukti į sporto klubą, visi žinome fizinio aktyvumo naudą. O ir tyrimais jau įrodyta, kad tinkamas fizinis krūvis mažina širdies ligų, diabeto, nutukimo, aukšto kraujospūdžio riziką ir t. t. Ir jeigu, net prisiminus šias priežastis, vis tiek trūksta motyvacijos sportuoti, Bostono universiteto tyrimas padės jums apsispręsti. Mokslininkė Nicole Spartano su kolegomis išanalizavo daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių fizinio aktyvumo duomenis. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo apie 40 metų. Po dešimties metų vėl buvo įvertintas fizinis šių žmonių pajėgumas, taip pat MRI aparatu tirtos jų smegenys. Išaiškėjo, kad prastesnė fizinė būklė buvo susijusi su didesniu smegenų sumažėjimu. Tai reiškia, kad jos buvo labiau pasenusios. N. Spartano teigia, kad mankštos ir treniruotės pagerina ne tik fizinę būklę, bet ir labiau aprūpina smegenis krauju bei deguonimi, todėl jos tampa plastiškesnės trumpuoju laikotarpiu. Praėjus daug laiko, tie patys mechanizmai gali turėti įtakos ir smegenų senėjimui. Aišku, ne…

„Santuoka nėra ritualas ar gyvenimo pabaiga. Tai ilgas, sudėtingas, intymus šokis kartu. Šokio darna priklauso nuo to, ar moki išlaikyti pusiausvyrą ir kokį partnerį pasirinkai.“ Amy Bloom Vestuvių metinių proga su antrąja puse nusprendėme vakarieniauti restorane. Žinoma, tokia neeiline proga tikiuosi, kad restorane jausimės kaip karalius ir karalienė: besišypsantys padavėjai apdovanos mus išskirtiniu dėmesiu ir nepriekaištingu aptarnavimu. Deja, atvykus į restoraną, karaliene buvau tik savo vyrui. Restorano padavėjams neatrodė, kad verta mus aptarnauti kaip karališkosios šeimos narius. Pažvelgus į mus, padavėjams sukosi tik viena mintis: „Nesitikėk išskirtinių arbatpinigių, jų sąskaita tikrai neperžengs dviejų nulių ribos.“ Mano ir padavėjų lūkesčiai buvo nesuderinami, todėl abipusis nusivylimas tapo neišvengiamas. Jei į nepriimtiną padavėjo elgesį galime numoti ranka, vos tik išėję iš restorano, tai lūkesčiai dėl sutuoktinio ir santuokos bus tarsi krislas akyje, kurį ne taip jau lengva iškrapštyti. Mano pažįstami Rasa ir Martynas prieš santuoką nė neįtarė, kad jų gyvenimą apkartins nesutarimai dėl…

Šiuolaikiniai žmonės gyvena ir leidžia pinigus pagal pirmykščius scenarijus, padėjusius jiems išlikti, sėkmingai prisitaikyti ir toliau daugintis. Nuo tų laikų, kai mūsų protėviai lakstė savanomis ir kasdien kovojo už išlikimą, labai daug kas pasikeitė. Šiuo metu prekybos centrai lūžta nuo gausybės maisto, nebesame taip priklausomi nuo metų laikų, gyvename sveikiau ir ilgiau, o didžioji dalis populiacijos įgyja bent vidurinį išsilavinimą. Atrodo, kad turime visas sąlygas ugdyti kritinį mąstymą, tačiau vis tiek perkame ir vartojame ne tai, ko mums reikia, o tai, ko trokštame. Kai kurie mokslininkai spėja, kad net 85 proc. mūsų vartotojiško elgesio gali būti neracionalus, t. y. pasikliaujame jausmais, atmosfera, estetika, įtikinėjimais – turbūt viskuo, tik ne loginiu mąstymu. Įdėmiau pažvelgus į savo pirkinių krepšelį, lieka tik pritariamai linktelėti ir pripažinti faktą, kad dažnai būname tik savo troškimų aukos. Tačiau, evoliucinės psichologijos atstovų nuomone, tai, kas iš pirmo žvilgsnio visiškai neracionalu, žvelgiant iš evoliucinės perspektyvos dar ir kaip…

Dauguma vaikų svajoja apie augintinį, tačiau tėveliai puikiai supranta, kad užgaida gali greitai praeiti, todėl rimtai apsvarsto galimybę laikyti namie šuniuką ar žiurkėną. Jeigu jūs taip pat patenkate į abejojančiųjų kategoriją, naujas amerikiečių tyrimas padės sudėlioti visus taškus ant „i“. Tyrėjai norėjo sužinoti, kaip šuns laikymas veikia vaiko svorį ir emocinę būklę. Juk su šunimi pasivaikščiojimai tampa dažnesni, o žaidimas su keturkoju draugu praskaidrina dieną. 18 mėnesių jie stebėjo daugiau nei 600 vaikų (amžiaus vidurkis 6–7 m.) ir vertino jų fizinę bei emocinę būklę. Šuns turėjimas nedarė reikšmingos įtakos vaikų fiziniam aktyvumui ar svoriui, tačiau emocinė būklė pastebimai skyrėsi. Net 21 proc. vaikų, augančių be šuns, išsiskyrė padidėjusiu nerimu ir tik 12 proc. su šunimi gyvenančių vaikų išgyvendavo nerimą. Manoma, kad besąlygiška šuns meilė mažina streso hormono kortizolio kiekį kraujyje, todėl vaikai jaučiasi ramiau. Šuo negali užtikrinti 100 % ramybės, bet gali išmokyti rūpesčio ir atsakomybės. A. M. Gadomski, M.…