Perdėtas optimizmas gali brangiai kainuoti.
Optimizmas dažniausiai suvokiamas kaip išskirtinai gera charakterio savybė. Optimistai būna linksmiau nusiteikę, su jais malonu bendrauti, jie turi daugybę draugų ir gerbėjų. Pozityviai į gyvenimą žiūrintys žmonės lengviau ryžtasi pokyčiams, drąsiau priima iššūkius ir yra linkę išbandyti naujus dalykus. Dėl šių priežasčių optimizmas nuspalvina kasdienybę, padeda tobulėti, o į gyvenimą kviečia pažvelgti kaip į nesibaigiantį nuotykį. Tačiau tai – tik viena optimizmo pusė.
Kai per rožinius akinius nieko nebesimato
Manote, optimizmo negali būti per daug? Dar ir kaip gali. Perdėtas optimizmas, kaip ir pesimizmas, iškreipia mąstymą. Optimizme skendintis žmogus yra linkęs pervertinti savo galimybes, jam sunkiau adekvačiai įvertinti situaciją, pastebėti joje slypinčias grėsmes ir pavojus. Todėl pernelyg dideli optimistai ne tik jaučia daugiau gyvenimo skonio, bet ir prisiverda daugiau košės. Kitaip tariant, optimizmas tarsi uždeda rožinius akinius, per kuriuos nebematome realybės ir ryžtamės kvailokiems žygdarbiams, neįmanomoms užduotims bei pavojingiems malonumams.
Optimizmo kognityvinis šališkumas – tai tendencija pervertinti galimybę, kad tau nutiks geri dalykai, ir nuvertinti galimybę, kad nutiks blogi. Tyrimai rodo, kad apie 80 proc. žmonių kurioje nors srityje yra linkę į optimizmo šališkumą. Skamba nekaltai, tačiau ši mąstymo klaida gali kainuoti labai brangiai – pradedant pinigais, baigiant sveikata ar net gyvybe.
Optimizmo šališkumas nebūtinai pasireiškia visose gyvenimo srityse. Galite būti visiškas pesimistas, bet pernelyg optimistiškai vertinti, pavyzdžiui, savo sveikatą ir fizinį pajėgumą. Toks optimizmas daugybę žmonių pastūmėjo nesisaugoti Covid-19 viruso: „Na ir kas, kad kiti serga – aš tikrai nesusirgsiu, mano kūnas sveikas ir atsparus.“ Ne vienam toks optimizmo šališkumas baigėsi ir ligoninės palatoje.
Ar susimąstėte, kodėl net suvokdami nesveikų įpročių žalą savo organizmui, vis tiek jų neatsisakome? Visi žinome, kad rūkymas, alkoholio vartojimas, persivalgymas didina tikimybę susirgti įvairiausiomis ligomis. Tačiau optimizmo šališkumas verčia galvoti, kad plaučių vėžys ar kepenų nepakankamumas gali paliesti „bet ką tik ne mane“.
Perdėtas optimizmas gali pasireikšti ir kitose srityse. Pavyzdžiui, kai žmogus vengia apdrausti brangią nuosavybę, nes mano, kad vagystės, gaisrai ir kitos nelaimės jį tikrai aplenks; nepasirašo povedybinės sutartis, nes tiki, kad skirtis gali tekti bet kam, tik ne jam; nekaupia santaupų „juodai dienai“, nes viliasi, kad ta diena niekada neateis. Tačiau pagaliau, nutikus vienam iš šių scenarijų, perdėtas optimistas būna jiems visiškai nepasiruošęs.
Kaip suvaldyti trykštantį optimizmą
Tyrimai atskleidžia, kad optimizmo šališkumas yra sunkiai nugalimas. Ne veltui rūkaliai, žinodami, kad cigaretės iki 20 kartų didina tikimybę susirgti plaučių vėžiu, optimistiškai viliasi į šią statistiką nepatekti. Kas padeda nusiimti rožinius akinius ir pažvelgti į situaciją objektyviau?
Vieną kognityvinį šališkumą galima nugalėti pasitelkus kitą. Vadinamoji prieinamumo euristika – tai mąstymo klaida, kai situaciją vertiname pagal dažniau matomus pavyzdžius ir ignoruojame rečiau pasitaikančią informaciją. Pavyzdžiui, jei nepažįstate nė vieno vėžiu susirgusio rūkaliaus, būsite linkę manyti, kad jums tai taip pat negresia. Tačiau jeigu tokių pavyzdžių žinote net kelis, greičiausiai nebebūsite toks optimistiškas rūkydamas. Prieinamumo euristika verčia mus daryti išvadas iš tų pavyzdžių, kurių turime daugiausiai.
Grįžkime prie optimizmo šališkumo. Jei matote, kad kažkurioje srityje elgiatės pernelyg optimistiškai, pasitelkite pavyzdžius, nušviečiančius reikalą iš kitos pusės. Tarkime, optimistiškai viliatės, kad blogi įpročiai neturės įtakos sveikatai, todėl nuolat persivalgote. Sąmoningai pasidomėkite informacija, kuri nuteiks kitaip. Internete galite rasti daugybę istorijų apie persivalgymo ir antsvorio sukeltas ligas. Dar greičiau optimizmo šališkumą nugesins istorijos iš artimos aplinkos – draugų ar pažįstamų.
Optimizmas ir pesimizmas yra tarsi dvi skirtingos svarstyklių lėkštės. Tiesa padėta kažkur per vidurį. O subalansuoti šias svarstykles padeda tinkamai parinkta informacija ir laiku sau užduotas klausimas: „Ar tikrai tai, ką mąstau, yra tiesa?“.
Comments are closed.