Net jei santykių pradžioje ėjote vienas dėl kito iš proto, laikui bėgant aistra ima blėsti. Kodėl taip nutinka ir kaip pakurstyti ugnį?
Ankstyvose romantinių santykių fazėse išlaikyti aistrą nėra sudėtinga – mylimieji dažnai negali atsiplėšti vienas nuo kito, o leisdami laiką atskirai fantazuoja apie buvimą kartu. Tačiau po kurio laiko seksualinė trauka kažkur išblėsta. Romantiškus pasimatymus pakeičia tingūs vakarai prie televizoriaus, partneris pradeda erzinti ir nebeatrodo toks patrauklus, o seksui vis sunkiau atrasti noro, laiko ar jėgų.
Įvairūs tyrimai rodo, kad seksualinis potraukis yra svarbus romantinių santykių komponentas. Poroje išnykus geismui, neišvengiamai pasikeičia santykių dinamika ir kokybė. Ironiška, bet seksualinio potraukio praradimas, esant ilgalaikiams santykiams, dažnai laikomas normaliu ir nieko nestebinančiu reiškiniu. Čia ir slypi pavojus – seksualinės traukos stoka yra viena dažniausių priežasčių, kodėl poros išsiskiria.
Nors su seksualinio potraukio sumažėjimu ar išnykimu susiduria daug porų, tai nėra neišvengiama. Net jei poros santykiai siekia dešimtmečius, įmanoma susigrąžinti kūną virpinančią aistrą, kuri lydėjo įsimylėjus. Kitaip negu manoma, seksualinė trauka yra mažai susijusi su santykių trukme.
Seksualinis potraukis – daugiau nei susijaudinimas
Seksualinis arba lytinis potraukis nėra tik noras mylėtis ar fiziškai suartėti. Jis veikia kaip impulsas, įžiebiantis troškimą labiau pažinti kitą, kurti ryšį su kitu žmogumi.
Seksualinis potraukis nėra lygus seksualiniam susijaudinimui arba seksualiniam pajėgumui, kuris dar vadinamas „libido“.
Seksualinis pajėgumas apibūdina bendrą sekso poreikį (t. y., kaip dažnai žmogus nori mylėtis), o seksualinis potraukis nurodo konkretaus žmogaus troškimą. Seksualinis susijaudinimas yra lytinių organų reakcija į seksualinę stimuliaciją arba kitą dirgiklį, nebūtinai pasireiškiantį kartu su psichologiniu noru mylėtis su kitu žmogumi.
Seksualinį potraukį mes jaučiame tiems, kurie mums atrodo seksualūs, patrauklūs, kurių sąmoningai arba nesąmoningai geidžiame. Nieko keista, kad be traukos romantiniai santykiai tarsi praranda savo gyvastį, partneriai nejaučia susižavėjimo vienas kitu.
Seksualinis potraukis yra santykinai intensyvi ir daugiasluoksnė psichologinė būsena, kurią dažnai lydi fantazijos ir svajos. Stebint ar galvojant apie seksualinio potraukio objektą, gali įsitempti raumenys, padažnėti širdies ritmas, parausti oda, pakisti balso tembras, net žvilgsnis.
Seksualinė trauka gali paskatinti imtis veiksmų, kurie padėtų intymiai suartėti, tačiau nebūtinai. Mes galime jausti seksualinį potraukį ir jam nepasiduoti dėl įvairiausių priežasčių. Lygiai taip pat galime mylėtis su kitu žmogumi, nors ir nejaučiame jam seksualinio potraukio.
Kuo skiriasi seksas su trauka ir be jos
Nejaučiant seksualinio potraukio partneriui, sunkiau inicijuoti lytinę sueitį arba jautriai reaguoti į partnerio iniciatyvą. Be seksualinio potraukio gali kilti sunkumų lytiškai susijaudinti arba pajusti malonumą sekso metu.
Nors nejausdami potraukio galime mylėtis ir net pasiekti orgazmą, tačiau toks seksas veikiausiai netenkins emociškai. Dažnai tokiais atvejais sueitis tampa labiau mechaniška ir varginanti, tarsi priemonė nuleisti fiziologinę įtampą ar patenkinti partnerį.
Seksualinio potraukio stoka ilgainiui gali lemti tai, kad partneriai suartėja retai arba iš viso to nebedaro. Tai slopina seksualines funkcijas (įskaitant gebėjimą susijaudinti), neigiamai veikia psichologinę savijautą ir tarpusavio santykius.
Jei poroje išnyksta seksualinė trauka, jų santykių dinamika kinta – jie tampa greičiau draugais ar kambariokais, bet ne romantiniais partneriais. Tokios poros dažniau pykstasi, rečiau išreiškia meilę, šiltus jausmus, neigiamai vertina santykius ir linksta į įvairių formų neištikimybę.
Ir atvirkščiai: jausdami seksualinį potraukį savo partneriui, trokštame daryti kažką, kas jį pradžiugintų, pozityviau reaguojame į jo veiksmus, labiau vertiname santykius ir daugiau investuojame į juos, stengiamės dėl geresnės santykių kokybės.
Seksologė dr. Petra Zebroff sako, kad seksualinis potraukis padeda porai išlaikyti seksualinį ryšį – specialų intymumą, kuriuo dažniausiai nesidalijama jokiuose kituose santykiuose.
Laikas – aistros žudikas?
Statistika nepalanki – palaikant ilgalaikius santykius su laiku pastebimas seksualinio potraukio sumažėjimas.
Santykių pradžioje gausu seksualinės energijos – žmonės smalsiai tyrinėja vienas kitą, didėja jų fizinis ir emocinis ryšys. Įsimylėjimo fazėje patiriamas naujumas sukelia laimės hormonų antplūdį. Žmonės jaučiasi pakylėti, kupini energijos. Seksas atrodo smagus, spontaniškas ir jaudinantis. Buvimas kartu – vienas malonumas. Dėl intensyvios seksualinės traukos savo partneriui kartais darosi net sunku užsiimti kitomis veiklomis, net miegoti ar valgyti.
Pasak tyrėjų Kristen P. Mark ir Julie A. Lasslo, seksualiniam potraukiui santykių pradžioje būdingas spontaniškumas, jaudulys, fantazijos nebūnant su partneriu. Tačiau perėjus į meilės ir draugystės etapą, spontaniška ir jaudinanti seksualinė trauka mažėja. Ją keičia atsakomasis seksualinis potraukis.
Pavyzdžiui, santykių pradžioje žmonės gali pajusti geismo antplūdį net ir susėdę ant sofos pasikalbėti apie praėjusią dieną. Bet vėlesniuose santykių etapuose aistra įsižiebia tik susikūrus atitinkamoms aplinkybėms – partneriui pakvietus į pasimatymą ar kartu išvykus romantiškai paatostogauti.
Vis dėlto seksologė Ana Lombardia tikina, kad seksualinio potraukio spontaniškumas ankstyvose santykių fazėse tėra iliuzija. Šis potraukis nėra tarsi žaibas iš giedro dangaus. Iš tikrųjų santykių pradžioje žmonės sąmoningai ir nesąmoningai patys stengiasi stimuliuoti seksualinę trauką, o santykiams perėjus į meilės ir draugystės fazę tiesiog nustoja tai daryti. A. Lombardia sako: „Kas pradžioje tikrai yra spontaniška, tai vienas kito gundymo žaidimai. Būtent juos ilgalaikiuose santykiuose dažnai prarandame.“
Taigi, nors seksualinis potraukis paprastai mažėja ilgėjant santykiams, tai nesusiję su pačių santykių trukme, o veikiau su tuo, kaip elgiamės patys. Maža to, ar jaučiame geismą savo partneriui, stipriai priklauso nuo mūsų santykio su pačiais savimi.
„Man tavęs reikia“, arba Kaip susitapatinimas atšaldo patalus
Seksualinę trauką itin neigiamai veikia stresas, nuovargis, energijos stoka. Kai jaučiamės psichologiškai ar fiziškai išsekę, neprisipildę, seksualinė energija mumyse tarsi užsiblokuoja. Jei mūsų mintyse – darbiniai, buities ar vaikų priežiūros reikalai, daug sunkiau išlaikyti santykių žaismingumą, flirtą, pajusti geismą.
Seksualiniam potraukiui daug įtakos turi ryšys su savo kūnu, savo seksualumo suvokimas, savivertė, pasitikėjimas savimi. Vienas tyrimas parodė, kad moterys, kurioms pavyksta išlaikyti seksualinį potraukį su savo ilgalaikiu partneriu, pačios save identifikuoja kaip „seksualias būtybes su dideliu potraukiu“.
Jeigu nepasitikime savimi, neigiamai vertiname save – daug sunkiau atsipalaiduojame, jaučiamės nesaugūs, ieškome palaikymo ir pripažinimo iš išorės (nes patys sau negalime to suteikti). Žema savivertė ir nepakankamumo jausmas priverčia nuolat kelti reikalavimus partneriui. O tai – vienas pagrindinių ne tik traukos, bet ir santykių žudikų.
Santykiuose svarbu išlaikyti tam tikro lygio autonomiją, savarankiškumą, savo individualią tapatybę. Santykių pradžioje žmones patraukia dviejų skirtingų pasaulių susidūrimas, tačiau ilgainiui partneriai supanašėja – nebelieka naujumo, netikėtumų, nežinomybės ir paslapties, kuri tokia svarbi seksualiniam potraukiui.
Garsi psichoterapeutė Esther Perel yra sakiusi: „Meilei patinka viską apie mylimąjį žinoti, tačiau geismui reikia paslapties. Meilė nori sumažinti atstumą tarp manęs ir tavęs, o geismą atstumas sužadina.“
Seksualinė trauka dingsta, kai žmonės tampa priklausomi vienas kito. Kai troškimą keičia vienas kito būtinumas (reikalingumas). Sunku jausti geismą žmogui, kuriam esame visas pasaulis ir kurio gerovė priklauso nuo mūsų veiksmų. Pasąmoningai tai primena tėvo ir vaiko, o ne mylimųjų ryšį.
Seksualinis potraukis blėsta ir dėl to, kad žmonės netobulėja, neišbando naujų dalykų, nelaužo rutinos, nesuteikia vienas kitam erdvės išmokti kažką naujo ar jaučia, kad negali laisvai išreikšti savęs. Seksualinę trauką taip pat gadina monotonija, per didelis familiarumas (artumas) vienas su kitu, asmeninės erdvės stoka.
Geismo trūkumas gali reikšti gilesnes problemas
Seksualinei traukai labai svarbus emocinis artumas. Trauka nukenčia, kai palaikydami santykį nesijaučiame emociškai saugūs, negalime atvirai kalbėtis (taip pat ir seksualinio gyvenimo tema). Intymus gyvenimas negali būti visavertis ir tada, kai abu ar vienas iš partnerių neskiria santykiams kokybiško laiko, neišlaiko dėmesingumo bendraudamas, nereaguoja į kito seksualinius poreikius ir nejaučia motyvacijos jų tenkinti.
Pastebima, kad didesnį seksualinį potraukį jaučia tos poros, kurios seksualinėje srityje mėgaujasi tais pačiais dalykais ir kurių pajėgumas yra panašus. Suderinamumas leidžia pajusti didesnį pasitenkinimą, o pasitenkinimas – didesnį seksualinį potraukį. Beje, seksualinis suderinamumas pasireiškia ne tik per seksą, bet ir per fizinio kontakto palaikymą kasdienybėje. Pavyzdžiui, jei vienas partneris vengia prisilietimų ar bučinių, kitas gali jaustis nepakankamai geidžiamas, o tai savaime sumažina seksualinį potraukį.
Savaime suprantama, aistrą greitai nužudo konfliktai. Nors yra išimčių, kai seksualinis potraukis konfliktų metu stiprėja, tačiau tai tėra mechanizmas, dirbtinai suartinantis partnerius. Kai santykiai ilgalaikiai, didelis poros konfliktiškumas neigiamai veikia seksualinę tarpusavio trauką.
Seksualinis potraukis labai priklauso ir nuo to, kaip žmogus mato ir vertina savo partnerį. Santykių pradžioje partneris atrodo ypatingas ir įdomus, tačiau vėliau žmonės pradeda matyti vienas kito nepatogius bruožus, nebepastebi savybių, kurios jaudino ir žavėjo santykių pradžioje.
Seksualinio potraukio praradimas gali būti ir netiesioginis atspindys socialiai primestų lūkesčių, susijusių su santuoka ar ilgalaikiais santykiais. Užmezgus rimtus santykius, dažnai imama klaidingai manyti, kad nėra dėl ko daugiau stengtis, o seksualinė trauka turi išlikti savaime. Toks nusiteikimas tampa seksualinio atšalimo pamatu.
Į seksualinį potraukį turėtume žiūrėti kaip į svarbų santykių komponentą, kuriam reikalingi įgūdžiai ir atsidavimas.
Sąmoningų santykių kūrimas
Santykių pradžioje žmonės vienas kitam pateikia geriausias savo versijas, stengiasi dėl vienas kito ir daug rūpinasi savimi. Vėliau aptingsta ir tarsi nebemato prasmės žavėti vienas kito, santykius priima kaip savaime suprantamus.
Vis dėlto būnant kartu verta stengtis išlaikyti dėmesingumą ir nuolat pakurstyti aistros ugnį. Pradėkite nuo paprastų dalykų – nenaršykite telefonu kalbėdamiesi, atidžiai domėkitės vienas kitu ir sąmoningai klausykitės vienas kito. Dažnai ilgalaikius santykius mezgančios poros klaidingai mano, kad žino viską apie vienas kitą ir neturi kuo vienas kito nustebinti.
Išeikite į pasimatymą, aplankykite drauge naujas vietas, maloniai nustebinkite partnerį ar sukurkite progą jam jaustis ypatingam. Pamatysite, kaip santykiai prisipildo naujumo ir jaudulio.
Sąmoningumas reiškia, kad stengiatės būti geriausia savo versija savo partneriui. Tai nereiškia, kad turite apsimetinėti, esą jums viskas gerai, kai taip nėra, ar neparodyti, kai skauda. Priešingai: svarbu atvirai kalbėtis apie savo vidinius poreikius ir troškimus, tačiau nenužeminant partnerio, nekaltinant jo, ir neprimetant jam savo problemų ar blogos nuotaikos.
Dauguma tyrėjų nurodo, kad vienos nepatraukliausių savybių yra emocinis nestabilumas, ryšio su savimi neturėjimas, negalėjimas išbūti vienam ar be partnerio. Todėl, jei norite likti partneriui įdomūs, mokykitės pažinti ir sveiku būdu paleisti savo emocijas, valdykite stresą ir, svarbiausia, patys prisiimkite atsakomybę už savo gerovę.
Comments are closed.