Knygų skaitymas pozityviai veikia psichikos sveikatą.
Knygą į rankas dažniausiai paimame trokšdami malonumo ar žinių. Tačiau ši veikla taip pat naudinga ir mūsų emocinei savijautai, ir psichikos sveikatai. Tyrimai rodo, kad skaitymas didina empatiją, mažina streso lygį, gerina smegenų veiklą, netgi padeda kovoti su depresija. Atsivertę knygą sau padėsime ir prevenciškai, ir terapiškai.
Vaistas nuo streso
Kasdien susiduriame su negatyviomis naujienomis ar įvairiais iššūkiais, kuriems reikia skirti jėgų. Dažnam tokios aplinkybės anaiptol nepadeda išlaikyti vidinės ramybės, o stresas tampa nuolatiniu, gyvenimą kartinančiu palydovu. Tačiau norintiesiems bent trumpam pabėgti nuo rūpesčių sukeltos įtampos užtenka atsiversti knygą.
Amerikiečių mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad 30 minučių skaitymo gali sumažinti kraujo spaudimą ir palengvinti psichologinį diskomfortą. Panašius rezultatus pateikė ir kognityvinės neuropsichologijos daktaro D. Lewis atliktas tyrimas – vos 6 minutės skaitymo padėjo eksperimento dalyviams atpalaiduoti kūną ir mintis veiksmingiau nei kitos veiklos (pasivaikščiojimas, pertraukėlė su puodeliu arbatos ar muzikos klausymas).
Padeda suprasti aplinkinius
Skaitymas padeda pažinti pasaulį ir geriau suprasti vieniems kitus. Psichologijos mokslininkų Raymondo A. Maro, Keitho Oatley’io ir Jordano B. Petersono tyrimo duomenimis, skaitantiesiems grožinę literatūrą būdingas aukštesnis empatijos lygmuo, jie lengviau supranta tiek savo, tiek aplinkinių mintis, įsitikinimus ir jausmus, net jei šie skiriasi nuo jų pačių. Kitaip tariant, jų vadinamoji „proto teorija“ (angl. theory of mind) yra geriau išvystyta.
Proto teorijos ir grožinės literatūros ryšį patvirtina ir Davido Kiddo su Emanuele’iu Castano atliktas tyrimas. Pasak autorių, grožinės literatūros skaitymas turi daugiau įtakos „proto teorijai“ negu kitos rūšies tekstų skaitymas ar jokio skaitymo.
Kanadietis kognityvinės psichologijos profesorius K. Oatley’is teigia, kad skaitymas padeda geriau suprasti kitus žmones, nes skaitydami grožinę literatūrą imame tapatintis su aprašomais veikėjais, o jų norus bei tikslus matome kaip savo.
Klasika ar savipagalbos knygos?
Norintieji geriau pasijusti dažnai rankas tiesia į savipagalbos bei saviugdos literatūros lentynas. Šiose knygose kai kurie randa atsakymus, kaip norima linkme pakreipti savo gyvenimą. Vis dėlto, siekiant tobulėti, nevertėtų užmiršti ir grožinės literatūros, o ypač – sudėtingesnių klasikos kūrinių.
Pernai išleistoje profesoriaus Philipo Daviso knygoje „Reading for Life“ pabrėžiama klasikinės literatūros skaitymo nauda. Pasak autoriaus, Williamo Shakespeare’o, Charleso Dickenso bei kitų iškilių rašytojų literatūra gali suaktyvinti smegenų veiklą, palengvinti chroniškus skausmus, depresiją ir demenciją. Didelės reikšmės šiuo atveju turi sudėtinga kalba. Dėl neįprastų frazių ar negirdėtų žodžių skaitytojas turi visiškai įsitraukti, o tai didina savirefleksiją, skatina intensyvesnę smegenų veiklą. Savipagalbos knygos, pasak profesoriaus Ph. Daviso, tokio efekto nesukelia, nes „neužkuria“ smegenų.
Panašūs tyrimai taip pat parodė, kad grožinės literatūros skaitymas suaktyvina smegenų veiklą. Mokslininkų iš Emory universiteto Atlantoje atlikto eksperimento metu dalyviai skaitė Roberto Harriso romaną „Pompėja“, o tyrėjai tuo metu matavo smegenų veiklos pokyčius magnetinio rezonanso aparatu. Rezultatai atskleidė, kad kuo labiau įtemptas knygos epizodas skaitomas, tuo daugiau smegenų zonų įsitraukia. Be to, net ir praėjus kelioms dienoms po skaitymo, pastebėta pagerėjusi atskirų smegenų zonų sąveika.
Padeda kovoti su depresija
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo depresijos visame pasaulyje kenčia daugiau nei 264 mln. žmonių. Nors vien skaitymas nepadės įveikti šios būklės, yra duomenų, kad jis teigiamai veikia sergančius lengva depresijos forma. R. Moldovan su kolegomis atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad kognityvinė terapija turi galios keisti savaime kylančias mintis, o tai padeda lengvinti depresijos simptomus. Autorių teigimu, skaitymas gali puikiai papildyti ar net tapti klasikinės psichoterapijos alternatyva. Be to, skaitymas gali veikti ir kaip efektyvi depresijos prevencijos priemonė. Liverpulio universitete atlikta apklausa pademonstravo, kad reguliariai skaitantys respondentai, palyginti su neskaitančiaisiais, 21 proc. rečiau išgyvena depresijai būdingus pojūčius ir 10 proc. dažniau jaučia aukštą savivertę.
Nauda bet kokiame amžiuje
Kai kurių tyrimų duomenimis, skaitymas gali palengvinti komplikuotą paauglystės laikotarpį.
Jungtinės Karalystės mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad itin raštingi vaikai, lyginant su mažiausiai raštingais, net tris kartus dažniau būna geros psichologinės būklės. O štai kanadietės V. Howard teigimu, paaugliai, skaitantys savo malonumui, ne tik pasiekia geresnių akademinių rezultatų, bet taip pat ir lengviau kuria socialinius ryšius, tobulėja individualiai.
Naudingas įprotis dažnai atsiversti knygą pozityviai veikia ir vyresnius žmones. Čia ypač svarbus skaitymo bei atminties ryšys. Amerikos Neurologijos akademijos duomenimis, protą stimuliuojančios veiklos, tokios kaip skaitymas ar rašymas, nepriklausomai nuo amžiaus turi tendenciją sulėtinti atminties prastėjimą.
Įdomu tai, kad įprotis ilgas valandas leisti prie televizoriaus, turi priešingą efektą. Žurnale „Scientific Reports“ publikuotame straipsnyje rašoma, kad kasdien žiūrintiems televizorių ilgiau nei 3,5 valandos atmintis prastėja sparčiau. Tad norintiesiems senatvėje kuo ilgiau išlikti šviesaus proto ir pristabdyti Alzheimerio ligos vystymąsi, laiką verčiau leisti su knyga, o ne prie ekrano.
Skaitmeniniais laikais, kai didelę dalį laiko suvalgo socialinių medijų ūžesys, knygas nesunku nustumti į antrą planą it praėjusio tūkstantmečio atgyveną. Vis dėlto skaitymas gali atnešti tiek daug naudos, kad turėtume šią veiklą paversti kasdieniu įpročiu.
Comments are closed.