Laimę dažnai temdo nuoskaudos, pyktis, kaltinimai. „Ho’oponopono“ – archajiška havajiečių tradicija, mokanti atleisti, prašyti atleidimo ir priimti žmones bei mus supančią aplinką su besąlygiška meile ir dėkingumu. Nuo seno praktikuojamo atleidimo ritualo tikslas – išvalyti energiją tarp savęs ir kitų, paleisti skaudulius ir emocinę nusižengimų, nesutarimų naštą, būti darnoje su savimi ir pasauliu. „Ho’oponopono“ havajiečių kalba reiškia „pasielgti teisingai“. Dažniausiai susitaikymo ritualas atliekamas vakarais, tiek individualiai, tiek su šeima. Prisimenami ir pabrėžiami teigiami dalykai, vengiama smerkimo, sakoma padėka. Ši tradicija padeda atsikratyti kaltės jausmo, pažinti save, nesureikšminti problemų, ieškoti bendrystės ir dvasinio prado savyje, prisiimti atsakomybę už save ir savo gyvenimą.
Havajiečių tikėjimą, kad gebėjimas atleisti teigiamai veikia emocinę ir fizinę sveikatą, patvirtina ir šių dienų tyrimai. Mokyti atleidimo praktikų tapo populiaru ir moderniose Vakarų kultūrose, tačiau psichologas Mattas Jamesas atkreipia dėmesį, kad, norint nenusivilti rezultatais, labai svarbu tai daryti nepaviršutiniškai. „Tiesiog ištarus keletą žodžių (atsiprašau, atleisk, dėkoju ar myliu) gyvenime neatsiras daugiau aiškumo ir darnos. Jei nepasinersite į procesą praktiškai, nepajusite „Ho’oponopono“ galios“, – teigia mokslininkas, nuo paauglystės taikęs „Ho’oponopono“ tradiciją kasdienybėje, tyrinėjęs ją savo daktaro disertacijoje.
Pasak M. Jameso, vakariečiai įpratę tiesiog pasakyti „atsiprašau“. Iš tiesų, kad būtų užbaigtas ciklas, svarbu ir atleisti, ir nuoširdžiai paprašyti atleidimo, prisiimant atsakomybę už savo klaidas. Būtent atleidimo prašymas padaro mus pažeidžiamesnius, atveria naujoms patirtims. Psichologas akcentuoja, kad įsijautimas į atleidimo procesą gali padėti paleisti nebereikalingus santykius, užmegzti naujus ryšius ir atnaujinti esamus, nebekartojant senų klaidų, neapsunkinant bendravimo praeities bagažu. Šiai praktikai nereikia jokių pagalbinių priemonių. Viskas – pasirinkimai, paleidimai, atleidimas, dėkingumas ir meilė – gali vykti tiesiog mintyse.
Psichologas M. Jamesas, siekdamas įrodyti šios praktikos poveikį praktiškai, atliko eksperimentą. Viena grupė išbandė „Ho’oponopono“, o kita gyveno įprastai. Mokslininkas tyrė neatleidimo (jaučiamą keršto siekį ar šalinimąsi nuo nemalonias emocijas keliančių žmonių, vengimą bendrauti, spręsti situaciją) jų gyvenime stiprumą. Dalyviai buvo apklausti prieš supažindinant juos su „Ho’oponopono“ procesu, iškart po praktikavimo ir praėjus dviem savaitėms. Palyginus jų atsakymus su kontroline grupe, nustatyta, kad nuoskaudų šie dalyviai po praktikos turėjo gerokai mažiau. Tyrimo autorius pabrėžia, kad dalyviai tik kartą pabandė havajiečių ritualą, o norint dar stipresnio, ilgalaikio poveikio, svarbu atsiminti, kad tai tęstinis procesas.
Comments are closed.