Kodėl ne visi yra pakankamai atsparūs susidoroti su psichologinėmis traumomis? Kas lemia didesnį ar mažesnį atsparumą? Ar galima atsparumą stiprinti ir ugdyti? G. Bonanno sako, kad atsparumui labai svarbios aplinkybės. Pavyzdžiui, ekonominis stabilumas ir darnūs asmeniniai ryšiai daro žmogų psichologiškai atsparesnį. Žinoma, ne visuomet galime paveikti savo gyvenimo aplinkybes, bet stiprinti atsparumą vis tiek įmanoma.
JAV psichiatrai Stevenas Southwickas ir Dennisas Charney’is daugiau nei 20 metų tyrinėjo žmones, atsispiriančius gyvenimo iššūkiams: Vietnamo karo belaisvius, specialiųjų pajėgų instruktorius ir asmenis, patyrusius sunkius sveikatos sutrikimus, traumas ar prievartą. Jie išskyrė keletą žingsnių, kuriuos galima žengti didesnio psichologinio atsparumo link.
- Stenkitės mąstyti optimistiškai
Išlieka tie, kurie įžvelgia šviesą net pačiu tamsiausiu metu. Koncentracijos lagerių kaliniai atsiminimuose rašo, kad išgyventi pavyko tiems, kurie išsaugojo optimizmą siaubo akivaizdoje. Tačiau svarbu optimistišką požiūrį suderinti su realistiniu pasaulio matymu.
Realistiškai į gyvenimą žvelgiantys optimistai nebėga nuo neigiamos informacijos ir nežiūri į pasaulį pro rožinius akinius. Tačiau, kitaip nei pesimistai, jie nesikoncentruoja į neigiamus dalykus. Optimizmo stiprybė – gebėjimas atsitraukti nuo problemų, kurios atrodo neišsprendžiamos, ir susitelkti į tai, ką galima išspręsti. Laurence’as Gonzalesas, knygų apie atsparumą autorius ir išgyvenimo ekspertas, sako, kad supantį pasaulį reikia vertinti realistiškai, bet tvirtai tikėti savimi ir savo gebėjimais.
- Stokite į akistatą su baimėmis
Baimės susilpnina mūsų psichologinį atsparumą. Yra tik vienas patikimas būdas įveikti baimes: susidurti su jomis akis į akį. Kai vengiame to, kas baugina, bijome dar labiau. Kai susiduriame su baimėmis, jos nebeatrodo tokios grėsmingos. Susidurti su baimę sukeliančiu dirgikliu geriausia saugioje aplinkoje. Pavyzdžiui, galime namuose paimti į rankas vorą ir jį atidžiai apžiūrėti. Šis susidūrimas turi trukti pakankamai ilgai, kad smegenys suformuotų naują patirtį, ir suvoktume, kad baimės objektas nėra pavojingas.
- Ugdykite moralę
Visi psichiatrų S. Southwicko ir D. Charney’io tirti psichologiškai atsparūs žmonės turėjo aiškią išugdytą gėrio ir blogio sampratą. Net atsidūrę grėsmę gyvybei keliančiose situacijose jie visada galvojo ne tik apie save, bet ir apie kitus. Altruizmas, nesavanaudiškumas, rūpinimasis kitų gerove ir pagalba kitiems nesitikint naudos sau buvo jų vertybinis pamatas. Moralė stiprina mūsų atsparumą.
- Puoselėkite dvasingumą ar bendruomeniškumą
Daugeliui sunkumus patiriančių ar sielvartą išgyvenančių žmonių tikėjimas yra vienas stipriausių ramsčių, padedančių išgyventi. Tačiau ne visi esame tikintys. Kuo remtis tada? Galima rinktis ne religinę, bet bendruomeninę veiklą. Taip pat svarbu turėti draugų, artimųjų ar bendraminčių, pasirengusių padėti ir palaikyti sunkiu metu. Kai JAV admirolas Robertas Schumacheris Vietnamo kalėjime praleido beveik aštuonerius metus, jis buvo izoliuotas nuo savo bendražygių. Kas jam padėjo išgyventi vienatvėje? Jis stukseno į savo kameros sieną, už kurios kalėjo jo bendražygiai, o šie stukseno atgal. Nors tai atrodo vaikiškas žaidimas, bet visa tai suteikė viltį ir žinią, kad jis yra ne vienas.
- Palaikykite fizinį aktyvumą
S. Southwickas su D. Charney’iu ne kartą atkreipė dėmesį, kad atsparūs žmonės turi gerus fizinio aktyvumo įpročius. Dauguma jų apklaustųjų ne tik reguliariai sportuoja, bet ir tiki, kad fizinė forma padėjo išgyventi traumas ir atsigauti po jų. Tyrėjai mano, kad intensyvių fizinių pratimų metu žmonės patiria daug tų pačių simptomų, kaip ir apėmus nerimui: padažnėja širdies ritmas, sustiprėja prakaitavimas, pagreitėja kvėpavimas. Laikui bėgant, į nerimą linkę, bet intensyviai sportuojantys žmonės įsisąmonina, kad šie simptomai nėra pavojingi, tad jų sukeliama baimė mažėja.
- Duokite smegenims darbo
Atsparūs žmonės mokosi visą gyvenimą. Jie nuolat lavina protą ir ieško naujos informacijos. 2004 m. Londono universiteto mokslininkės Cathie Hammond atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad mokymasis visą gyvenimą susijęs su svarbiais sveikatos rodikliais: gera savijauta, atsigavimu po psichikos sveikatos sunkumų, gebėjimu susidoroti su stresą keliančiomis aplinkybėmis. Mokymasis susijęs ir su savigarba, tikslo ir vilties jausmu, kompetencija ir socialine integracija.
- Ieškokite progų pasijuokti
Ar yra toks streso įveikimo būdas, kuris tinka visiems? Daugelis S. Southwicko ir D. Charney’io tyrimo metu apklaustų karinių pajėgų atstovų paminėjo humorą. Kiti tyrimai, kuriuose dalyvavo karo veteranai, sergantys vėžiu, bei chirurginių operacijų pacientai, parodė, kad humoras yra puikus pagalbininkas, kai gyvenimas klostosi visai nejuokingai.
- Ieškokite gyvenimo prasmės
Dažnai atspariems žmonėms būdingas stiprus prasmės jausmas. Pavyzdžiui, savo darbą jie laiko pašaukimu, gyvenimo misija. Net jei patiria sunkumų, jie žino, kad viskas yra dėl svarbaus tikslo, neleidžiančio pasiduoti ir stumiančio į priekį. Visame pasaulyje garsus psichiatras Viktoras Franklis, išgyvenęs koncentracijos stovyklos pragarą ir savo patirtį sudėjęs į knygą „Žmogus ieško prasmės“, įkvėpė tūkstančius atrasti prasmę net tada, kai tai atrodo visiškai neįmanoma.
Comments are closed.