Manome, kad sunkumai trukdo mums jaustis laimingiems. Tačiau ar gali būti, kad iš jų daugiau naudos nei žalos?
Kur dabar esate? Galbūt šį straipsnį skaitote patogiai susirangę ant mėgstamos sofos, parietę basas kojas po savimi, nosį kutenant saulei. Galbūt esate virtuvėje, šalia pasidėję puodelį garuojančios kavos. O gal atsivertėte jį per pietų pertrauką, trumpam atsitraukę nuo išmaniojo telefono, prijungto prie nemokamo belaidžio interneto.
Trumpai tariant, esate savo komforto zonoje. Turbūt jaučiatės ramūs ir pakankamai patenkinti. Saugumas yra puikus dalykas, tačiau kartais naudinga dėti sąmoningas pastangas, kad jo atsikratytume.
Uždavus klausimą „Ko reikėtų, kad dabar jaustumėtės laimingi?“, dauguma žmonių vardija labai panašius dalykus. Atostogų su baltu smėliu ir žydru vandeniu. Laisvo, tingaus vakaro su traškučiais žiūrint futbolą. Daugiau pinigų, kad būtų galima nusipirkti brangesnį automobilį ar didesnės įstrižainės televizorių.
Tai paprastas hedonistinis būdas siekti pasitenkinimo jausmo – bandome padidinti malonumus ir sumažinti skausmą, tenkindami troškimus ir paklusdami užgaidoms, net jei jos nuolat keičiasi.
Toks požiūris įprastas. Dažniausiai įsivaizduojame, kad būti laimingam – tai kasdien gyventi lengvą, nuo streso apsaugotą gyvenimą, už nugaros palikus rūpesčius ir problemas. Aplinkiniai mums taip pat negaili panašių patarimų. Nori būti laimingas? Atsipalaiduok, nurimk, padaryk ką nors malonaus. Tikriausiai niekas nesakys: „Imkis kažko, kas sunku.“ Daugumai žmonių sunkumai yra laimės priešingybė. Ir visai be reikalo.
Laimę prilyginate greitiems malonumams? Klystate!
Uždavus klausimą „Ko reikėtų, kad dabar jaustumėtės laimingi?“, dauguma žmonių vardija labai panašius dalykus. Atostogų su baltu smėliu ir žydru vandeniu. Laisvo, tingaus vakaro su traškučiais žiūrint futbolą. Daugiau pinigų, kad būtų galima nusipirkti brangesnį automobilį ar didesnės įstrižainės televizorių.
Tai paprastas hedonistinis būdas siekti pasitenkinimo jausmo – bandome padidinti malonumus ir sumažinti skausmą, tenkindami troškimus ir paklusdami užgaidoms, net jei jos nuolat keičiasi.
Toks požiūris įprastas. Dažniausiai įsivaizduojame, kad būti laimingam – tai kasdien gyventi lengvą, nuo streso apsaugotą gyvenimą, už nugaros palikus rūpesčius ir problemas. Aplinkiniai mums taip pat negaili panašių patarimų. Nori būti laimingas? Atsipalaiduok, nurimk, padaryk ką nors malonaus. Tikriausiai niekas nesakys: „Imkis kažko, kas sunku.“ Daugumai žmonių sunkumai yra laimės priešingybė. Ir visai be reikalo.
Pasitenkinimo jausmas ateina su kliūtimis
Jei geriau paanalizuotume akimirkas, kai jautėmės laimingiausi, tikėtina, kad šie prisiminimai būtų susiję su įveiktais sunkumais ir patirtais išbandymais, pavyzdžiui:
– apsigintas diplominis darbas, kurį rašiau net naktimis;
– gautas paaukštinimas, kurio visą pusmetį taip sunkiai siekiau;
– po ilgos kovos išplėšta lemtinga pergalė sporto varžybose;
– kelionė, kai dingo lagaminai ir pasiklydau, bet susiradau naujų draugų;
– nutraukti santykiai, kurie ir taip buvo užsitęsę per ilgai;
– iššūkių kupini metai, kai ryžausi išeiti iš darbo ir įgyvendinau svajonę dirbti tik sau.
Visos šios patirtys susijusios su kliūtimis, kurias reikėjo įveikti. Tačiau iš jų pasisemiame ir išmokstame tiek daug, kad atsigręžę neabejojame – buvo verta.
Tikrasis laimės jausmas yra glaudžiai susijęs su suvokiama prasme, o ją kuria pastangos, pasiaukojimas tikslui ir noras atiduoti pasauliui tai, ką turime geriausia. Tai kur kas daugiau nei hedonistinių malonumų ieškojimas picos dėžutėje, TV kanalais šokinėjant nuo vienos lėkštos komedijos prie kitos.
Darbe esame laimingesni, nei žiūrėdami TV
Tai, kad komfortas tolygus laimės jausmui, yra vienas didžiausių mitų šių laikų visuomenėje. Šiandien patogumų ir gėrybių turime daugiau nei bet kuriais kitais laikais. Ir vis dėlto, net gyvendami komfortišką bei stabilų gyvenimą (namai–biuras–kavinė–parduotuvė–namai), dažnai jaučiamės nelaimingi.
Žinoma, rutina ir patogumai suteikia ramybės, kuri būtina kiekvienam, tačiau tai turi būti saikinga. Kitu atveju dienos supanašėja, ima trūkti gilesnių vidinį pasaulį sudrebinančių potyrių, o žiūrėdami senas studijų laikų nuotraukas patiriame nostalgiją ir keistą jausmą, kad jau ne vienus metus esme įstrigę toje pačioje vietoje.
Garsaus psichologo Mihaly Csikszentmihalyi tyrimas parodė, kad žmonės miglotai suvokia, kas iš tiesų juos daro laimingus. Paklausti, ar mieliau rinktųsi TV žiūrėjimą, ar darbą, beveik visi renkasi pirmąjį. Tačiau visą dieną fiksuojant ir nagrinėjant jų savijautą, išryškėjo visai kitoks paveikslas: žmonės gyvesni ir laimingesni būna darbe, o ne išsidrėbę priešais ekraną. Žinoma, darbe patiriame daugiau sunkumų, tačiau būtent jie užgrūdina, veda į priekį ir padeda jaustis laimingiems.
Bėkite ne nuo sunkumų, o link jų
Kokiais būdais galime patirti daugiau pasitenkinimo kasdienybėje? Viena iš rekomendacijų – laikinai atsisakyti komforto, prie kurio esame įpratę. Tarkime, vietoj karštos vonios rinktis šaltą dušą, vietoj mėgstamos kavos su pienu – vandenį su citrina. Juk ir patys turbūt pastebėjote: geriausiai įvertiname sveikatos svarbą tada, kai susergame, meilė minkštai lovai ypač sustiprėja po savaitės ekstremalaus žygio, o veikianti orkaitė ir kištukinis lizdas kompiuteriui ima atrodyti kaip stebuklas, kai namie pagaliau atsiranda dingusi elektra.
Galima sakyti, kad šie valios išbandymai, pavyzdžiui, kurį laiką negerti kavos, yra per daug nereikšmingi, kad keistų gyvenimą. Tačiau jie padeda jaustis padėties šeimininkais ir nebijoti akis į akį susidurti su sunkumais.
Pradėjus nuo mažų pokyčių, galima žengti ir rimtesnį žingsnį – su daugiau iššūkių ir būdų tobulėti. Svarbu išsirinkti sritį, į kurią norite gilintis. Galbūt seniai norėjote mokytis kalbos ar užsiimti ekstremaliu sportu? Parašyti knygą? Persikraustyti į naują miestą? Savanoriauti?
Veikla turi būti mums reikšminga ir šiek tiek gąsdinanti. Smegenys natūraliai bandys apsaugoti nuo to, kas nežinoma ir potencialiai sunku. Jos visada, kai įmanoma, renkasi saugųjį režimą ir bando nukreipti gerai žinomu, pramintu keliu, tačiau pasiryžę pakovoti su savimi nesigailėsite. Nors iš pradžių streso gali būti daugiau nei džiaugsmo, su įveiktais iššūkiais aplankys ir pasitenkinimo jausmas. Ir dažnai to net nereikia ilgai laukti: žmonės laimingesni jaučiasi jau po pirmosios treniruotės, pirmosios sėkmingai praėjusios pamokos ar kitų pirmųjų žingsnelių, leidžiančių apčiuopti pažangą.
Lengvumas nėra laimė
Daugybė žmonių klydo ir tebeklysta manydami, kad tikrąją laimę suteikia trumpalaikiai malonumai. Tyrimai rodo, kad kai žmonėms sakoma siekti laimės, jie linksta į tokias veiklas kaip ilgas miegas ir lankymasis SPA. Tačiau kai užduotis pakeičiama ir prašoma mąstyti apie prasmę, jie linkę savanoriauti ir lankyti sergantį artimąjį. Tai didžiulis skirtumas.
Vaikydamiesi laimės be prasmės jausmo, galime susikurti lengvesnį gyvenimą, tačiau lengvumas nėra laimė. Sunkumų nebuvimas nėra laimė. Komfortas nėra laimė.
Iššūkiai, augimas ir prasminga kova, siekiant tapti geresniu žmogumi? Tai jau visai kas kita.
