Iš pažiūros nenaudinga veikla – svajojimas – gali padėti mokytis.
Kaip dažnai leidžiate savo mintims klajoti po įsivaizduojamus ateities labirintus? Vaikystėje visi dažnai svajojame, tačiau suaugus ši veikla gali pasirodyti nenaudinga. Vis dėlto, tyrimai rodo, kad svajonės toli gražu nėra laiko švaistymas. Svajojimas gali pagerinti mūsų kognityvinius gebėjimus.
Neseniai atliktas tyrimas atskleidė svajojimo naudą. Šis tyrimas buvo atliktas su pelėmis, tačiau tyrėjai sako, kad panašiu principu turėtų veikti ir svajojančių žmonių smegenys.
Eksperimento autoriai privertė peles žiūrėti į du skirtingus objektus ir tuo pat metu skenavo jų smegenų pirminę regos žievę, kurioje apdorojamas regimas vaizdas. Kitame etape pelės buvo paliktos vienos ir žiūrėjo į pilką sieną. Kai kurios iš pelių buvo vadinamosios „ramaus budrumo“ būsenos – jos nei miegojo, nei ką nors veikė. Pelėms patiriant šią būseną, jų pirminė regos žievė buvo labai aktyvi, kaip ir žiūrint į vieną iš dviejų objektų. Tyrėjai sako, kad tai galima laikyti žmogiško svajojimo atitikmeniu.
Tyrėjus nustebino tai, kad kuo daugiau pelės „svajojo“, tuo labiau skyrėsi du parodytus objektus atitinkanti nervų aktyvacija. Taigi klaidžiodamos mintimis pelės geriau suvokė dviejų matytų vaizdų skirtumus. Vadinasi, svajojimas pelėms padėjo geriau suvokti matytus objektus ir juos skirti. Todėl, anot mokslininkų, svajojimas nėra beprasmė veikla. Jis daro įtaką tam, kaip mūsų smegenys suvokia ir įprasmina anksčiau matytus dalykus.
Ankstesni tyrimai jau yra atskleidę, kad žmonės vis mažiau svajoja. Viena to priežasčių – laisvas akimirkas įpratome užimti žvelgdami į telefonus. Taip praleidžiame progą patreniruoti smegenis svajodami. Gal būtų verta dažniau pakelti galvas nuo ekranų ir tiesiog panardyti savo mintyse?
N. D. Nguyen, A. Lutas, O. Amsalem, et al. Cortical Reactivations Predict Future Sensory Responses; Nature, 2024.
Comments are closed.