Kaip namų dydis veikia mūsų emocijas ir elgesį?
Karantinas sugrąžino į namus, atnešė daugiau laiko sau ir šeimai. Tačiau nuolatinis buvimas kartu daugumai kelia ne tik džiaugsmą, bet ir įtampą, trintį bei konfliktus. Ypač tai jaučia tie, kurie gyvena mažose erdvėse. Ką daryti, kad keturios namų sienos nevirstų kalėjimu, iš kurio norisi ištrūkti?
Kai namų sienos spaudžia
Eilė prie vonios kambario, ne vietoje numestos kojinės ir žaislai, anksti ryte švilpiantis virdulys arba erzinanti šviesa ir televizoriaus garsai, kai jau norisi miego, gali sukelti norą bent trumpam išskristi į negyvenamą salą ar į ją išsiųsti artimuosius. Visa tai greičiausiai gerai pažįstama gyvenantiems nedideliuose butuose su šeima arba tiems, kam teko bent trumpai nuomotis būstą su kambariokais. Suderinti skirtingus interesus, kai kambarių gerokai mažiau nei gyventojų, nelengvas uždavinys. O dėl pandemijos namuose praleidžiant gerokai daugiau laiko nei prieš tai, trintis sunkiai išvengiama, dažnai trūksta privatumo ir laiko pabūti vienam.
Net vieni gyvenantys žmonės mažame būste gali pasijusti tarsi spąstuose. Tačiau psichologai atkreipia dėmesį, kad svarbiausia ne namų plotas, o tai, kaip jį išnaudojame. Sociologė Jennifer E. Cross mano, kad svarbu ne tik gyvenamojo ploto dydis ir gyventojų skaičius, bet ir kitos aplinkybės: kas matosi pro langą – ar butas yra perpildytame daugiabutyje prie judrios gatvės, ar ramioje vietoje prie miško; kaip įrengti kambariai – ar jie patogūs, šviesūs, neperkrauti. Pasak sociologės Claudijos Solari, vertinant neigiamas gyvenimo susispaudus pasekmes, didelės įtakos turi ir šeimos pajamos, išsilavinimas, socialinis statusas. Reikėtų nepamiršti ir to, ar mažas namelis arba butas yra sąmoningai pasirinktas gyvenimo būdas, atitinkantis šeimininkų vertybes, filosofiją, ar mažu plotu tenkintis tenka dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių.
Mažų erdvių pranašumai
Ar esame patenkinti savo namais, priklauso nuo prioritetų, poreikių ir to, kaip gyvena kaimynai. Vieniems gyvenimas daugiabutyje atrodo ne tik nepatogus, bet ir nesveikas. Kitiems mažos erdvės gali būti patrauklios vien dėl to, kad reikės mažiau tvarkytis. Dažnai nedidelius būstus mielai renkasi pirmo būsto ieškantis jaunimas ir patogumo siekiantys senjorai. Tačiau šeimoms su vaikais mažas būstas gali tapti iššūkiu. Erdvė tikrai veikia mūsų komforto ir laimės jausmus, bet tai subjektyvu, tad niekas iš šalies negali pasakyti, kokio dydžio namai mums tinkamiausi.
Mažus, kartais net miniatiūrinius, būstus žmonės perka ne tik siekdami sutaupyti pinigų. Dalis jų sąmoningai renkasi keltis į mažesnį plotą, nes nori mažinti vartojimą, neapsikrauti daiktais ir buities darbais. Psichologė Sally Augustin įsitikinusi, kad įmanoma laimingai gyventi mažyčiame butelyje ar namuke, – tam tereikia tinkamų sąlygų. Ji pabrėžia, kad daugumai jaunų žmonių mažas būstas yra vienintelis įperkamas. O tai – geriau nei nieko. Nuosavybės jausmas suteikia saugumą, privatumą ir galimybę išreikšti save. Galėjimas rinktis ir tvarkyti savo aplinką taip, kaip norisi, suteikia žmonėms komforto pojūtį. Taip pat labai svarbi ir galimybė pabūti vienam, kada to norisi.
Dar vienas mažos erdvės teikiamas pranašumas – galimybė geriau pažinti save ir išsigryninti, ko mums iš tikrųjų reikia, kas svarbu. Maža erdvė priverčia gerai pagalvoti prieš įsigyjant kiekvieną daiktą, padeda įvertinti savo lankstumą, gebėjimą prisitaikyti prie naujų sąlygų. Taip pat gyvenimas daugiabutyje, pasak psichologės Lynn Saladino, gali sustiprinti bendruomeniškumo jausmą. O S. Augustin atkreipia dėmesį, kad erdvių planavimas ir visko, ko reikia patogiam gyvenimui, išdėstymas mažame plote gali būti nemenkas iššūkis, kurį įveikus auga pasitikėjimas savimi ir ugdomas gebėjimas susidoroti su kitomis sudėtingomis situacijomis.
Trūksta vietos – daugėja streso
Tankiai gyvenamuose pasaulio megapoliuose sparčiai populiarėja itin maži būstai, tačiau tai nėra apgyvendinimo problemos panacėja. Psichologai pabrėžia, kad patraukli buto ir jo išlaikymo kaina daliai tokių vietų šeimininkų gali gerokai nublankti prieš riziką sveikatai ir kitus gyvenimo susigrūdus iššūkius. Nors mažose erdvėse gana lengvai prisitaiko vienatvę mėgstantys intravertai, tokios vietos gali tapti kalėjimu susibūrimus ir pramogas dievinantiems ekstravertams, tikina psichologė Toby Israel. Specialistė taip pat mano, kad žmonės, užaugę erdviuose namuose, turi daugiau šansų ankštame būste pasijusti it spąstuose.
Perpildytose erdvėse gyvenantys suaugusieji linkę užsisklęsti, atsitraukti nuo savo socialinio rato. Jie dažniau jaučia stresą ar net tampa agresyvesni. Mažose erdvėse arba su daug žmonių vienuose namuose užaugę vaikai dažniau patiria mokymosi sunkumų. Aplinkos psichologas Dakas Kopecas mano, kad mažos erdvės gali puikiai tikti jaunimui, tačiau jau po 40-ies gyventi susispaudus gali būti problemiška. Itin kompaktiškame bute kai kurie žmonės gali pasijusti it spąstuose. Psichologas atkreipia dėmesį, kad privatumo trūkumo ir trinties sukeltas stresas gali padidinti smurto artimoje aplinkoje ir piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotikais riziką.
Psichologė Susan Saegert taip pat akcentuoja, kad, nors maži butai gali būti puikus sprendimas jauniems vienišiams, nenorintiems gyventi su svetimais žmonėmis, tačiau poroms ar tėvams su vaiku erdvės trūkumas gali sukelti didelių problemų. Mokslininkė tyrinėjo, kokių pasekmių mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams turi gyvenimas susigrūdus. Dažnai tokios gyvenimo sąlygos privesdavo prie išsekimo, sukeldavo mokymosi ir dėmesio sutelkimo sunkumų. „Esant tokioms situacijoms, net erdvę praplečiantys interjero sprendimai – langai per visą sieną, papildoma ertmė daiktams laikyti ar bendra poilsio zona ant stogo – negali kompensuoti kasdienio privatumo trūkumo“, – teigia specialistė.
Psichologas Samuelis Goslingas mano, kad žmonės dažnai pernelyg koncentruojasi į praktines būsto savybes, pamiršdami, kad namai atlieka ir svarbias psichologines funkcijas. Vieta, kurioje gyvename, svarbi mūsų saviraiškai ir atsipalaidavimui. Namai gali demonstruoti mūsų vertybes, tikslus, atskleisti asmenybę. Žmonės dažniausiai jaučiasi sveikesni ir laimingesni, kai svečius gali pasikviesti į erdvę, kuri atspindi, kas jie iš tikrųjų yra, kas jiems rūpi. O visiškai atsiskleisti itin ankštame bute gali būti ne tik iššūkis, bet kartais ir neįmanoma užduotis.
Mažinkite trintį
Būdami kartu kone visą parą, greičiau vieni nuo kitų pavargstame ir lengviau susierziname. Tai ne vienas galėjo patirti karantino metu. Kiekvienas skirtingai išgyvename ir nerimą dėl neaiškaus rytojaus, baimę, neapibrėžtumą. Kai jaučiamės pavargę, pažeidžiami, žymiai sunkiau darosi suvaldyti savo emocijas ir visada reaguoti taip, kaip norėtume. Ką daryti, kad, nuolat trindamiesi šonais ankštame bute, išvengtume konfliktų? Psichologė Amie M. Gordon pataria nefantazuoti apie nuostabų laiką kartu, nes mažai tikėtina, kad visą jį tik smagiai pramogausite ir juoksitės. Sumažinus lūkesčius, lengviau išgyventi nesėkmes, o, sėkmės nesitikint kaip savaime suprantamo dalyko, dedama daugiau pastangų jai pasiekti. Kad lengviau būtų išbūti vienoje patalpoje neišsidraskius akių ir pavyktų sklandžiau suderinti šeimos narių poreikius, A. M. Gordon siūlo laikytis plano.
- Susikurkite rutiną. Dauguma, žaisdami su vaikais, pagalvoja apie darbus, o dalyvaudami susirinkime užsisvajoja, ką gamins vakarienei. Tyrimai rodo, kad, vis nuklysdami mintimis, žmonės ne tik mažiau įsitraukia į konkrečią veiklą, bet ir jaučiasi mažiau laimingi. Todėl labai svarbu susiplanuoti dieną. Paskirkite konkretų laiką darbui, mokymuisi, poilsiui, valgiui, buities darbams, laikui su šeima.
- Leiskite vieni kitiems klysti. Jei jus nuvylė kito žmogaus elgesys, pasistenkite ne pulti kaltinti, o ieškoti jo elgesio pateisinimo. Jei kažkas iš šeimynykščių šaldytuve paliko tuščią pieno pakelį, greičiausiai tai padarė ne norėdamas jus paerzinti, o tiesiog neatkreipė dėmesio, kad liko vos keli lašai. Kalbėdamiesi apie situaciją, įvardykite jus suerzinusias aplinkybes, o ne peikite žmogų, kuris tai padarė.
- Pasirūpinkite savimi – išsimiegokite, mankštinkitės, gerkite pakankamai vandens ir sveikai valgykite. Jei gerai jausitės fiziškai, bus kur kas lengviau atlaikyti emocinius iššūkius. A. M. Gordon tyrimas atskleidė, kad žmonės gerokai mažiau pykstasi ir konstruktyviau sprendžia konfliktus, kai praėjusią naktį pakankamai miegojo. Psichologas Bradas J. Bushmanas su kolegomis išsiaiškino, kad agresyviau elgtis su savo sutuoktiniais mus verčia ir nukritęs gliukozės kiekis kraujyje. Taigi – geras miegas, reguliarus sportas ir sveika mityba gali sumažinti šeimoje barnių.
- Jei atmosfera kaista, atsitraukite. Psichologas Johnas Gottmanas atliko eksperimentą ir konfliktuojančių porų paprašė padaryti 20 minučių pertrauką. Per tą laiką jiems buvo pasiūlyta paskaityti žurnalų. To pakako, kad įsiaudrinusių sutuoktinių pulsas grįžtų į įprastą lygį. Nusiraminę žmonės gerokai konstruktyviau išspręsdavo nesutarimus. Atsitraukus svarbu ne galvoti apie tai, kas supykdė, o nuveikti kažką malonaus, pavyzdžiui, paskaityti, klausyti muzikos ar pasivaikščioti.
- Juokitės. Šiuo įtemptu metu dauguma mūsų nemažai energijos skiria neigiamoms žinioms. Siekiant atgauti pusiausvyrą, labai svarbu iš širdies pasijuokti. Juokas neutralizuoja konfliktus ir kuria malonius bendrus prisiminimus. Įtraukite į dienotvarkę pokštų vakarą ar drauge pažiūrėkite, ką nors juokingo.
Dizainas gerai nuotaikai
Norint jaukiai ir patogiai įsikurti nedidelėse patalpose, labai svarbus ir tinkamas išdėstymas bei nuosaikus dizainas. L. Saladino rekomenduoja atsikratyti šlamšto, pernelyg apkrautų paviršių ar nebūtinų baldų, daiktų, kurie mažina erdvę ir kuria estetinį chaosą. Tvarkingesnė aplinka – ramesnė galva. Švari erdvė ramina protą, padeda susikaupti. Nedideliame plote lengva greitai apsikuisti, tad, siekiant išvengti chaoso, reikėtų, kad daiktai turėtų savo vietas, erdvės būtų funkcionalios, buitis – kuo patogesnė.
Norint mažose erdvėse gyventi laimingai, S. Augustin pataria sienas dažyti šviesiai. Šviesūs tonai turėtų dominuoti visame interjere. Švelnios spalvos vizualiai didina erdvę, ji atrodo malonesnė. Nuotaiką ir bendrą savijautą gerina ir natūrali šviesa, tad labai svarbu dideli langai. Idealu, jei vaizdas pro langą atsiveria į gamtą ar bent jau miesto medžius. Gamtos vaizdai taip pat mažina stresą. Jei vaizdas neįkvepia, galima žalumos susikurti namuose – įsigyti daugiau kambarinių augalų, akvariumą ar pasikabinti nutapytą peizažą. Ramina ir medžio raštai, tad S. Augustin skatina rinktis medines grindis ar paviršius. Siekiant susikurti jaukią, malonią aplinką, dizaino psichologė T. Israel rekomenduoja supamas kėdes, švelnų apšvietimą ir muziką.
Comments are closed.