Reguliarus sportas ugdo gebėjimą kontroliuoti savo elgesį.
Ar žinote tą jausmą, kai prieš akis – milijonas darbų ir nulis noro jų griebtis? Laukiate iki paskutinės minutės, o tada puolate strimgalviais. Graužiate save: „Kodėl nesusiėmiau anksčiau?!“ Arba laukia svarbus egzaminas, bet galvoje tik viena mintis: „Man nepavyks, geriau net nebandyti.“ Tokiais atvejais sušlubuoja žmogaus proaktyvi kontrolė. Laimė, yra būdas šiai problemai išspręsti. Jis ne tik nieko nekainuoja, bet dar ir suteikia aibę kitų naudų. Tai – sportas.
Proaktyvi kontrolė yra kognityvinės kontrolės rūšis, kuriai būdingas stiprus susikoncentravimas į tikslo siekį. Gerai išlavinta proaktyvi kontrolė leidžia sukaupti dėmesį į tai, ką norime pasiekti, padeda nesiblaškyti, neatidėlioti ir kuria „aš tai galiu!“ nuotaiką.
Žmonėms, kurie daug pasiekia gyvenime, paprastai būdinga stipri proaktyvi kontrolė. Tačiau ką daryti, jei nesate iš jų? Naujas tyrimas rodo, kad užtikrintas būdas šiai savikontrolės rūšiai ugdyti – reguliarus sportas.
Kai prisiverčiate mankštintis, nors visiškai to nenorite arba sukandę dantis tempiate iki sunkios treniruotės pabaigos – jūs ugdote proaktyvią kontrolę. Mokslininkai ištyrė, kad reguliariai sportuojantys studentai turėjo geresnę proaktyvią kontrolę nei jų nesimankštinantys kolegos.
Šis tyrimas – tai dar vienas medalis sportui, įrodantis aktyvios fizinės veiklos naudą ne tik fizinei sveikatai, bet ir psichinei savijautai.
Tian Ren, Xuejian Ye, Zheng Li, Qingyi Li, Xinyuan Zhang, Wenjie Dou, Xi Jia, Bao-ming Li, Chunjie Wang. Associations between Physical Activity and Proactive Control and the Modulating Role of Working Memory; Psychology of Sport and Exercise, 2023.
Comments are closed.