Kartais stipriausios gyvenimo draugystės užsimezga per trumpiausią laiką. Galbūt tai tiesiog laimingas atsitiktinumas. O gal megzti kokybišką ryšį, kaip ir kitus įgūdžius, galime lavinti?
Atrodo, kad esate pažįstami nuo vaikystės ir galite kalbėtis apie viską.
Tyrėjai Linda Tickle-Degnen ir Robertas Rosenthalis išskiria tris bruožus, kurie būdingi stipriam tarpusavio ryšiui:
1) abipusis dėmesys – abu esate susidomėję tuo, ką pašnekovas sako ir daro;
2) pozityvumas – abu esate draugiški vienas kitam ir stengiatės, kad būti kartu jums būtų malonu;
3) aukštas tarpusavio suderinamumo lygis – pašnekovo žodynas, kūno kalba, energijos lygiai ir pan. atitinka jūsiškius.
Gali atrodyti, kad toks ryšys užsimezga neplanuotai. Bet tai nebūtinai yra magija ar likimo pirštas. Į ryšio mezgimą galima žiūrėti kaip į treniruojamą įgūdį. Svarbu žinoti, nuo ko pradėti.
#1. Atspindėkite pašnekovo veiksmus.
Tyrimai vienbalsiai rodo: mes mėgstame tuos žmones, kurie yra panašūs į mus. Nors dažnai įsivaizduojama, kad norėdami patikti turime atspindėti pašnekovą lyg veidrodis, dažnai geriau, kad atspindėjimas nebūtų visiškai tiesioginis.
Atviras mėgdžiojimas įprastai sukelia priešingą rezultatą nei norisi. Žmogus pasijunta nepatogiai, o užuot sulaukę artimo ryšio, pajuntate nejaukų priešiškumą.
Todėl mėginkite to nedaryti tiesmukai. Pavyzdžiui, galite pamėgdžioti žmogaus entuziazmo lygį. Jeigu jis kalba greitai ir garsiai, tą patį darykite ir jūs. Jeigu jo manieros ramios ir švelnios, jūs taip pat elkitės pasyviau.
Kita galimybė: stebėti pašnekovo judesius ir juos atkartoti ne iškart, bet keliolika sekundžių vėliau. Galite judesius daryti smulkesnius arba stambesnius: jeigu pašnekovas daro platų mostą ranka, jūs galite ore brėžti identišką figūrą, tik mažesnę (pavyzdžiui, tik riešu).
Veiksmus atspindėti nėra taip paprasta. Tam reikia nuolat stebėti aplinką ir operatyviai reaguoti į tai, kas šiuo momentu vyksta. Todėl geriausia šio įgūdžio mokytis pamažu. Pratinkitės tai daryti namuose ir su artimais draugais. Pradžiai rinkitės paprastas situacijas, kuriose niekuo nerizikuojate.
#2. Eksperimentuokite su abstrakcijos lygmenimis.
Atkreipkite dėmesį į jūsų pokalbio abstrakcijos lygmenį. Ar pašnekovas kalba apie konkrečius, ar abstrakčius dalykus? Sakoma, kad tvirtesnis ryšys užsimezga tada, kai kalbamasi apie tai, kas nėra lengvai apčiuopiama: filosofiją, požiūrius, pamatinius įsitikinimus apie pasaulį ir kt.
Kai susipažįstate su nauju žmogumi, galite jaustis kiek suvaržyti. Todėl ir temos dažnai būna paprastesnės, gana paviršutiniškos. Vos susipažinus įprasta šnekėtis apie konkrečius faktus (pavyzdžiui, ką veikiame gyvenime), supančią aplinką (koks oras, kiek žmonių yra aplink) ir aptarti funkcinius klausimus (kokį gėrimą norime užsisakyti ir kur geriausia pasikabinti paltą).
Svarbu atkreipti dėmesį, kuriame abstraktyvumo lygmenyje esame, ir palaipsniui kopti į viršų. Pavyzdžiui, klausimas apie mūsų dabartinę profesiją yra labai konkretus. Bet klausimas apie tai, kuriose srityse jaučiamės geriausiai save realizuojantys, jau yra gerokai subtilesnis. Dažnai – ir gerokai įdomesnis.
Prie šito pereiti geriausia laipsniškai. Norėdami stipresnio ryšio, laikykitės paprastos taisyklės: iš pradžių prisiderinkite prie pašnekovo, o tada perimkite iniciatyvą ir klausimas po klausimo palengva kreipkite kalbą į abstraktesnes temas.
#3. Iš tikrųjų klausykitės.
Populiaru sakyti, kad žinios kalba, o išmintis klausosi.
Tame yra daug tiesos. Klausydamiesi turime progą sužinoti kažką visiškai naujo. Išmintingas žmogus pokalbio metu mąsto: „Aš vis dar nežinau visos istorijos – įdomu, kas bus toliau.“
Šiuolaikiniame pasaulyje triukšmo daug, bet įdėmus klausymasis retas. Dauguma žmonių klausydamiesi iš tikrųjų nesiklauso, o nekantrauja: kada ateis mano eilė kalbėti?
Jei norite palikti žmonėms įspūdį, mokykitės elgtis atvirkščiai.
Ne paslaptis, kad daugeliui mūsų smagu kalbėti apie save. Pasakojame, ką mėgstame ir ko ne, kokie mūsų poreikiai ir norai, kokie pasiekimai ir problemos. Tyrimai rodo, kad šnekėjimas apie save suaktyvina dopamino sistemą, susijusią su apdovanojimo jausmu.
Verta tai turėti omenyje. Jei leidžiate pašnekovui kalbėti apie save, tam tikra prasme įteikiate jam apdovanojimą – trofėjų. Svarbu nesnūduriuoti, užduoti klausimus ir rodyti aktyvų susidomėjimą, kad pasakojimas tęstųsi.
Pora efektyvių būdų rodyti susidomėjimą: perfrazavimas ir atkartojimas. Perfrazavimas – tai pašnekovo žinutės nupasakojimas savais žodžiais. Prieš perfrazuodami galite pasakyti: „Noriu įsitikinti, kad teisingai tave supratau…“
Kitas variantas yra tiesiog pažodinis atkartojimas to, ką girdėjote. Tam reikia mažiau pastangų, nes neturite iš naujo formuluoti žinutės. Mažėja tikimybė, kad prašausite pro šalį, parinkę netinkamus žodžius.
Susidomėjimą taip pat įtvirtina neverbaliniai ženklai, tokie kaip šypsena ir pritariamasis palinksėjimas galva.
Jums nebūtina naudoti visų įrankių vienu metu. Geriausia būti susipažinus bent su keletu, o tada žiūrėti, kas geriausiai tinka konkrečioje situacijoje.
#4. Įsivaizduokite, kad jūsų draugystė jau pažengusi.
Pokalbio metu įsivaizduokite, kad pašnekovas jau yra jūsų draugas. Kaip įprastai elgiatės būdami su artimu draugu? Taip pat laisvai elkitės ir su tais, su kuriais tik pradedate bendrauti.
Papildomas pragmatiškas patarimas: stenkitės pašalinti jus skiriančius fizinius barjerus. Jei sėdite, savo kėdę statykite taip, kad tarp jūsų ir pašnekovo nebūtų didelių objektų (pavyzdžiui, didelio gėlės vazono).
Kitas būdas parodyti, kad esate vienoje valtyje – vartoti mažiau žodžių „aš“ ir „tu“, labiau orientuotis į „mes“. Svarbiausia aktyviai kurti bendrumo ir pasitikėjimo jausmą. Nesvarbu, kad formaliai pašnekovas gal dar nespėjo šito užsitarnauti.
#5. Tvirčiau susisiekite su dabarties akimirka.
Stenkitės visą savo dėmesį skirti asmeniui, su kuriuo kalbatės. Geriau tegu pokalbis trunka pusvalandį, bet jūs būsite visiškai susitelkę, negu tris valandas, pakišus telefoną po stalu ir slapta tikrinant Instagramą.
Kaip priprasti geriau sukoncentruoti dėmesį? Išbandykite klasikinį atramos pajautimą, t. y. pokalbio metu stenkitės aiškiai jausti grindis, į kurias remiatės, arba kojų pirštus savo batuose. Tai turėtų suveikti kaip „įsižeminimas“ – inkariukas, padedantis tvirčiau išsilaikyti dabarties akimirkoje.
Kitas variantas: kreipkite dėmesį į išorinio pasaulio dalykus. Kas vyksta prieš jus ir aplink? Dėmesys neturi būti aštrus: įjunkite periferinį matymą ir vienu ypu aprėpkite tiek aplinkos objektų, kiek sugebate.
Šie pratimai nebūtini, jei jau mokate nesiblaškyti. Bet jeigu susicentruoti į čia ir dabar sunku, jie gali padėti jaustis ramiau ir labiau užtikrintai. Kai jaučiatės stabiliai, pokalbis irgi linkęs rutuliotis gerokai sklandžiau.
#6. Atraskite jus siejančių panašumų.
Apskritai žmonės linkę atsiverti žmonėms, kurie yra į juos panašūs. Todėl naudinga bandyti kuo greičiau rasti bendrų sąlyčio taškų. Kas jus sieja? Galbūt lankėte tą patį universitetą, gal turite panašių hobių, gal esate iš to paties miesto, gal turite bendrų pažįstamų. Užduokite atvirus klausimus, kad tai išsiaiškintumėte (arba rinkitės mažiau spontanišką variantą ir padarykite namų darbus jau prieš susitikimą).
Daugiau bendrų patirčių kuria įspūdį, kad esate viena komanda. Taip laimite pasitikėjimo taškų, kuriuos susirinkti kitais būdais truktų žymiai ilgiau.
Anot profesoriaus Charleso Chu, mes nuolat ieškome būdų supaprastinti pasaulį. Jo naujas 2023 m. tyrimas patvirtino, kad žmonės linkę daryti toli siekiančias išvadas apie kitus („tu panašus į mane, o tu, deja, ne toks kaip aš“), turėdami labai nedaug informacijos.
Mes daugmaž žinome (ar bent manome žinantys), kokie žmonės esame. Ir, kai kalbėdamiesi su nauju pažįstamu, randame sutapimų, greitai užpildome trūkstamas spragas. Manome, jei sutampa vienas bruožas, sutaps ir kiti.
Pasak Ch. Chu, tai ypač stipriai pasireiškia žmonėms, tikintiems, kad turime savo esminę nekintančią natūrą, tarsi vidinį branduoliuką, kuris mus lydi gyvenime. Mes manome, kad atradę žmogų su panašiu branduoliuku neišvengiamai tapsime sielos draugais.
Tačiau net jei esate pragmatiškesni ir sielos draugų neieškote, atrasti bendrų interesų ir požiūrio taškų vis tiek verta.
#7. Pasitelkite lengvą humorą.
Humoras – geras būdas pralaužti ledus su mažai pažįstamais žmonėmis. Bet humoro korta reikėtų žaisti atsargiai. Jeigu mėgstate sarkastišką toną, stenkitės, kad juokavimas būtų lengvas, ir nedarykite pašnekovo savo juokų objektu.
Viena iš šmaikštavimo rizikų: galite net to nenorėdami sumenkinti savo ar kitų žmonių statusą. Todėl traukdami save arba aplinkinius per dantį nepersistenkite. Vienas iš saugesnių variantų – pasijuokti iš savo senų praeities klaidų ir išryškinti kontrastą su dabarties situacija.
Kontekstui tinkantis humoras žmones suvienija. Jis signalizuoja, kad situacija saugi. Sumažėja streso lygis, žmonės atsipalaiduoja.
Svarbiausia – neperspausti. Neuromokslininkas Ori Amiras savo tyrimuose atrado, kad pokštai juokingiausi tada, kai žmonės net nesistengia būti juokingi. Profesionalių komikų prefrontalinė smegenų žievė (neretai vadinama smegenų komandų centru) yra mažiau aktyvi.
Anot tyrėjo, čia tiktų patarimas „duokit savo galvai ramybę“ – nes pernelyg aktyvus minčių zvimbesys humorą padaro mažiau juokingą. Geriausi juokai turi lengvumo, natūralumo elementą. Atrodo, kad jie nurieda nuo liežuvio spontaniškai, nededant ypatingų pastangų.
Paprastai tariant: kuo labiau versitės per galvą, kad būtumėte juokingiausias žmogus kambaryje, tuo mažiau tikėtina, kad jums pavyks.
Comments are closed.