Populiarios religijos dažniausiai skatina bendruomeniškas tikinčiųjų nuostatas: mylėk savo artimą, gerbk aplinkinius ir padėk tiems, kam sunku. Naujausias amerikiečių mokslininkų tyrimas patikrino, kiek iš tiesų religija susijusi su mūsų geranorišku elgesiu. Eksperimento metu buvo tikrinamas vaikų iš religingų ir nereligingų šeimų dosnumas. Iš viso dalyvavo daugiau nei 1 100 5–12 m. vaikų iš praktikuojančių musulmonų (43 proc.), krikščionių (23,9 proc.), žydų (2,5 proc.) ir kitų religijų šeimų, o 27,6 proc. visų vaikų buvo iš nereligingų šeimų. Tyrimas buvo atliktas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Jordanijoje, Turkijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir Kinijoje. Visi vaikai turėjo atsakyti, kiek lipdukų jie nori pasidalyti su nepažįstamaisiais iš tos pačios mokyklos ir etninės grupės. Išaiškėjo, kad dosniausi buvo vaikai iš nereligingų šeimų, ypač dalytis norėjo vyresni nereligingi vaikai. Mokslininkas Jeanas Decety su kolegomis spėja, kad tikėjimas konkrečia religija tarsi atperka nemoralius veiksmus, todėl vaikai iš religingų šeimų yra nelinkę dalytis. Taip pat gali būti, kad mūsų elgsenai svarbiausia yra ne išpažįstama religija, o asmeninės ar kultūrinės vertybės, tokios kaip geranoriškumas kitų atžvilgiu.
Decety, J. M. Cowell, K. Lee, R. Mahasneh, S. Malcolm-Smith, B. Selcuk, X. Zhou. The negative association between religiousness and children’s altruism across the world, Jean Decety et al. Current Biology, November 2015.
