Žodžiai turi milžinišką įtaką mūsų mintims, savivertei ir netgi savijautai. Tad, jei bent dalį dėmesio, kurį skiriame savo išvaizdai, karjerai ar namų ruošai, skirtume savo žodynui, netrukus pasijustume gerokai laimingesni.
Nostalgija pasitelkiama sunkiais laikais, ištikus ekonomikos ar vertybių krizėms, nepalankioms politinėms situacijoms, kai susvyruoja mūsų pasitikėjimas kitais ir savimi
Ką reikėtų daryti vyrui, norinčiam sužavėti moterį per pirmąjį pasimatymą?
Klausimynai rodo, kad jų savivertė aukšta. Tačiau kodėl reikia nuolatos girtis ir bandyti kitiems patikti, jei esi nuoširdžiai patenkintas savimi?
Turtingesnių šalių gyventojai yra labiau patenkinti savo gyvenimu, bet turi mažesnį gyvenimo prasmės jausmą nei neturtingų valstybių piliečiai. Tokių išvadų prieita išanalizavus 2007 m. „Gallup World Poll“ apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei 140 tūkst. žmonių iš 132 valstybių, duomenis. Dalyviai šalia klausimų, susijusių su jų pasitenkinimu gyvenimu, papildomai atsakė dar į du: „Ar jaučiate, kad jūsų gyvenimas yra prasmingas?“ ir „Ar religija vaidina svarbų vaidmenį jūsų gyvenime?“ „Amerikiečiai, kurie yra patenkinti savo gyvenimu, taip pat jaučia ir gyvenimo prasmę“, – teigia tyrimo vadovas Shigehiro Oishi. Tačiau giliau pažvelgus į socialinį lygmenį išryškėjo kitokios tendencijos. Pastebėta, kad labiau pasiturinčiose valstybėse žmonės yra labiau išsilavinę, turi mažiau vaikų, daugiau vadovaujasi individualistinėmis nuostatomis, palyginti su neturtingomis šalimis. Visi šie veiksniai yra siejami su didesniu gyvenimo pasitenkinimu, tačiau mažesniu gyvenimo prasmės jausmu. Mokslininkų manymu, religija atlieka svarbų vaidmenį: pasiturinčių valstybių gyventojai yra ne tokie religingi, jie teigė jaučiantys mažiau prasmės gyvenime, o savižudybių skaičius…
Jau dešimt metų „Psichologijos akademija” suburia žmones, siekiančius sąmoningai kurti savo ir savo aplinkos ateitį. Nuosekliose dvejus metus trunkančiose studijose išmokstama: taikyti psichologijos žinias darbe ir gyvenime; geriau suprasti save ir kitus, lengviau bendrauti, spręsti konfliktus, įveikti stresą, medituoti ir dar daug ką; pasiekti užsibrėžtų tikslų; efektyviau valdyti save ir kitus; gyventi sąmoningiau, turiningiau ir džiaugsmingiau. Plačiau apie studijas skaitykite čia – Psichologijos akademija
Kodėl valgome, kai nesame alkani?
Vakarėlyje susipažinote su patraukliu priešingos lyties atstovu ir norite sužinoti, kuria linkme kryps santykiai: vienos nakties nuotykio ar romantiškos meilės istorijos. Pabandykite atkreipti dėmesį į tai, kaip jus nužvelgia. Mokslininkai iš Čikagos ir Ženevos universitetų tikina, kad romantiškai nusiteikusieji ir trokštantieji fiziškai suartėti žvelgia skirtingai. Tyrime dalyvavę studentai turėjo stebėti nespalvotas nuotraukas. Vienoje tyrimo dalyje buvo rodomi porelių atvaizdai, kitoje – patrauklūs asmenys, žiūrintys tiesiai į objektyvą. Nuotraukose nebuvo nei erotikos, nei nuogo kūno. Stebint jas, buvo prašoma kuo greičiau įvardyti jaučiamas emocijas – geismą ar romantišką meilę. Tuo metu buvo stebimi akių judesiai. Paaiškėjo, kad geisdami kito žmogaus labiau stebime jo kūną, o patirdami romantiškus jausmus daugiau žiūrime į veidą, į akis. Iš ankstesnių tyrimų žinoma, kad geismas ir romantiška meilė suaktyvina skirtingus smegenų centrus, o dabar galima lengviau atpažinti šiuos jausmus. Jeigu potencialus partneris negali atplėšti akių nuo jūsų veido, tai gali būti romantiškos meilės istorijos pradžia. Bolmont,…