Įsivaizduokite, kad grįžtate iš darbo namo, o tarpduryje jus pasitinka dailūs moteriški bateliai. Ne jūsų – svetimi. Kokia mintis šauna į galvą? „Vyras parsivedė kitą moterį!“ O gal: „Vėl atvyko nekviesta anyta“? Pirmuoju atveju pajusite nerimą ir pyktį, antruoju – susierzinimą. O ką jaustumėte, galvodama, kad vyras sumanė staigmeną ir šiuos batelius jums nupirko?
Įprasta manyti, kad meilė ir intymumas įžiebia mumyse stipresnį geismą. Tačiau ar gali būti, kad per daug artumo aistrą ne užkuria, o gesina?
Žengdami į santykius – ar juo labiau į santuoką – žmonės neplanuoja, kad jų ryšys baigsis neištikimybe. Vis dėlto daugiau nei trečdalis santuokų susiduria su šia skaudžia tema.
Ar kada teko girdėti posakį: „Net jeigu visas pasaulis bus prieš mano vyrą, aš tyliai stovėsiu už jo nugaros ir padavinėsiu jam šovinius“? Jis tiksliai atspindi, kokia slidi riba skiria sveiką meilę, paremtą pagarba, pasitikėjimu bei ištikimybe, ir meilę, kuri gali žaloti.
Draugystės pradžioje poros retai susimąsto, kad ateis diena, kai reikės iš naujo įžiebti aistrą. Tačiau praeina keleri metai ir intymūs santykiai dažnai nebetenkina partnerių. Ką daryti tokiu atveju? Galima pasidomėti, kuo skiriasi intymiais malonumais besidžiaugiančios poros nuo tų, kurių aistra išblėso. Taip ir padarė Čapmano universiteto mokslininkas Davidas Frederickas su savo komanda. Jie sudarė klausimyną, kurį užpildė beveik 40 tūkst. ilgalaikius santykius puoselėjančių žmonių. Dauguma jų buvo vyresni nei 40 metų ir ilgiau nei trejus metus gyveno su partneriu ar sutuoktiniu. Rezultatai parodė, kad pirmuosius šešis santykių mėnesius net 86 proc. porų buvo seksualiai patenkintos. Tačiau, praėjus ilgesniam laikui, tik 43 proc. vyrų ir 55 proc. moterų buvo laimingi dėl savo seksualinių santykių. Tyrime taip pat paaiškėjo įdomių laimingų ir nelaimingų porų skirtumų. Pavyzdžiui, laimingos poros dažniau intymiai bendraudavo: apsikabindavo, švelniai bučiuodavosi, išbandydavo naujas sekso pozas, įgyvendindavo vienas kito seksualines fantazijas, mėgdavo sekso metu prisipažinti, kad myli, ir nevengdavo dieną…
„Santuoka nėra ritualas ar gyvenimo pabaiga. Tai ilgas, sudėtingas, intymus šokis kartu. Šokio darna priklauso nuo to, ar moki išlaikyti pusiausvyrą ir kokį partnerį pasirinkai.“ Amy Bloom Vestuvių metinių proga su antrąja puse nusprendėme vakarieniauti restorane. Žinoma, tokia neeiline proga tikiuosi, kad restorane jausimės kaip karalius ir karalienė: besišypsantys padavėjai apdovanos mus išskirtiniu dėmesiu ir nepriekaištingu aptarnavimu. Deja, atvykus į restoraną, karaliene buvau tik savo vyrui. Restorano padavėjams neatrodė, kad verta mus aptarnauti kaip karališkosios šeimos narius. Pažvelgus į mus, padavėjams sukosi tik viena mintis: „Nesitikėk išskirtinių arbatpinigių, jų sąskaita tikrai neperžengs dviejų nulių ribos.“ Mano ir padavėjų lūkesčiai buvo nesuderinami, todėl abipusis nusivylimas tapo neišvengiamas. Jei į nepriimtiną padavėjo elgesį galime numoti ranka, vos tik išėję iš restorano, tai lūkesčiai dėl sutuoktinio ir santuokos bus tarsi krislas akyje, kurį ne taip jau lengva iškrapštyti. Mano pažįstami Rasa ir Martynas prieš santuoką nė neįtarė, kad jų gyvenimą apkartins nesutarimai dėl…
Nors trečdalis santuokų baigiasi skyrybomis, daugeliui žmonių vis tiek patinka gyventi susituokus.
