Populiarusis minimalizmas skelbia, kad mažiau daiktų – mažiau vargo. Nors kažkam gali visiškai pakakti dviejų porų batų, kitas nebus laimingas be dvidešimties. Ne tik daiktų perteklius, bet ir tai, kiek juose tvarkos, turi didelę įtaką tam, kaip jaučiamės ir gyvename.
Ką jums reiškia namai? Psichologiniu požiūriu, namai gali reikšti labai daug dalykų. Pavyzdžiui, tai gali būti saugi užuovėja (lietuvių tautosakoje dažnai apibūdinama ir kaip tvirtovė); erdvė, kurią galite patys kontroliuoti, keisti ir užtikrinti saugumą; jūsų idėjos ir vertybės, atsispindinčios prasminguose daiktuose; jūsų tapatumo tąsa – išliekamoji savęs dalis – juk užėję į bet kieno būstą galime pajusti ir suprasti, koks yra ten gyvenantis žmogus, kiekvienas po savęs palieka kažką, kas parodo jų pomėgius, būdą. Namai taip pat yra vieta, kurioje puoselėjami santykiai (juk juose paprastai gyvena šeima, ar ne?), o galiausiai ir fizinė erdvė, kuri, savo ruožtu, gali informuoti apie asmens statusą (dėl ko neretas nori ne nuomojamo, o savo būsto). Tačiau tai, ką vadiname namais, nebūtinai yra konkretus turtas, kurį turime. Juk būna, kad jais pavadiname ir viešbutį ilgesnių atostogų metu, ir nuomojamą būstą. Psichologiniai namai – jausmas, kad esi ten, kur turi būti, kai asmens tapatumas yra susiejamas su tam tikra vieta. Jie reikšmingai prisideda prie to, kiek patenkinti gyvenimu jaučiamės, kokia mūsų kasdienė emocinė būsena.
Tamsioji namų pusė – netvarka
Bet kuris interjero specialistas pasakys, kad namuose turi būti tai, kas atspindėtų jūsų asmenybę, tai, kas jums svarbu. Šeimos narių nuotraukos, drambliukas iš kelionės po Indiją, mėgstamas arbatinukas – visi šie daiktai namams gali pridėti jaukumo ir gerų emocijų. Tačiau kai daiktų pasidaro per daug, kai jie neturi savo vietos, atsiranda netvarka – daiktų perteklius, dėl kurio erdvė tampa chaotiška. Veikiausiai kiekvienas namuose turi bent vieną tokią netvarkingai sukrautų daiktų sankaupą – spintą, sandėliuką ar virtuvės spintelę.
Tvarkingi namai dažnai laikomi ženklu, kad žmogus, kuris juose gyvena, yra organizuotas, protingas, sugeba susidėlioti prioritetus ir iš esmės gerai tvarkosi gyvenime. Ypač tai svarbu moterims – iš jų tikimasi daugiau tvarkingumo nei iš vyrų ir iki šiol būtent jos dažniausiai užsiima tvarkos namuose palaikymu bei daiktų organizavimu.
Netvarkinga aplinka verčia teisintis prieš svečius, namiškius ir save, skatina prasčiau save vertinti: „Kaip mano mama, draugė, kolegės sugeba viską padaryti, o aš ne?“ Netvarkingi namai taip pat siejami su įvairiais negatyviais reiškiniais, pavyzdžiui, patiriamu stresu ir depresija. Nieko keista – fizinė aplinka, kurioje esame, turi nemažą poveikį mūsų savijautai: kaip jaustumėtės, jei SPA masažo kambario dizainas primintų siaubo filmą? Netvarka mažina subjektyvios gerovės jausmą, atitolina mus nuo namų.
Ką netvarka apie mus atskleidžia?
Norint įveikti netvarką savo namuose, svarbu suprasti, kaip ji atsiranda. Ne visi turimi daiktai mums yra brangūs ir svarbūs. Masinio vartojimo kultūra, internetinė prekyba skatina vis daugiau pirkti, vartoti ir taip didina mūsų namuose esančių daiktų skaičių (nors dažnai mes juos ir slepiame nuo savęs pačių). Galbūt perteklius susideda iš daiktų, kuriuos jums kažkas atidavė? O galbūt tai per laiką užgyventi daiktai? Skirtinga netvarka gali atskleisti įvairias emocines žinutes: pavyzdžiui, jei turite daugybę nė karto nepanaudotų, sulūžusių ar pasenusių daiktų, gali būti, kad baiminatės ar nepasitikite ateitimi – neva dar gali praversti. Ar turite kelnes ar suknelę, kurie visai nedera prie jūsų likusios aprangos, nė karto jų neapsivilkote, o įsigijote todėl, kad tuo metu įsivaizdavote, kaip su tomis kelnėmis ar suknele eisite prie jūros vėjeliui pučiant ir mėgausitės saulėlydžiu? Ir… nė karto nenuvykote prie jūros? Ar perkate populiariojo mokslo knygas manydami, kad reikėtų būti labiau apsiskaičiusiam, bet vakarais nebeturite jėgų ir noro gilintis į mokslinius reiškinius ar nerandate vietos, kur galėtumėte tai padaryti? Ar ta pora pėdas spaudžiančių batų, su kuriais atrodysite taip pat elegantiškai ir profesionaliai kaip kolegos darbe, iš esmės trukdo jums patogiai nukeliauti iki to darbo? Ar turite bėgiojimo batelius, bet ištvermės treniruotės jums niekada nepatiko? Daiktų perteklius atsiranda ir iš turto, kurį įsigyjame idealiam, įsivaizduojamam, kitokiam „aš“, nei esame, ar tokiam, kokiu norėtume būti.
Galbūt saugote matematikos užduočių sąsiuvinius ar prieš 20 metų gautus laiškus ir atvirukus? Žmonėms, kuriems sunku atsisakyti sentimentalią reikšmę turinčių daiktų, paprastai siūloma juos nufotografuoti, pasilikti tik vieną daiktą, primenantį tą pirmąją kelionę į užsienį, ne visus, kurie dabar laikomi stalčiuose ar dėžėse be tvarkos.
Ar turite į kampą užmestų nebaigtų projektų? Jų dažnai atsiranda dėl perfekcionizmo: manydami, kad nesugebės užbaigti taip tobulai, kaip įsivaizduoja, kad reikėtų, žmonės palieka juos tiesiog neužbaigtus. Čia verta prisiminti, kad tobulumas yra gerumo priešas. Nepabaigti projektai – ne iki galo perdažyta kėdė, neužbaigtas piešinys, nesurinkta dėlionė, neužsiūtas kelnių kraštas, nesulituotas laidas – signalizuoja, kad nesugebėjome padaryti kažko, ką norėjome padaryti, o tai, savo ruožtu, verčia mus blogai jaustis.
Minimalizmas – ne visiems
Netvarka susideda ne tik iš sumestų daiktų krūvos, bet ir iš jų pertekliaus. Šiuo metu itin populiaraus gyvenimo būdo – minimalizmo – šalininkai propaguoja minimalų gyvenimą, kuriame, pavyzdžiui, nėra penkių puodų, jei savo mitybos įpročiams palaikyti jums pakanka vieno. Iš įvairių minimalizmo interpretacijų atsirado ir tvarkymosi metodų, įvairių netvarkos mažinimo būdų. Vienas jų – visą mėnesį kasdien atsisakyti vienu daiktu daugiau nei vakar, pavyzdžiui, pirmąją dieną atsisakyti vieno daikto, antrąją – dviejų ir t. t.
Kitas populiarus metodas – sudėti visus daiktus į dėžes ir atsisakyti ilgiau nei tris ar daugiau mėnesių nenaudojamų daiktų. Siūloma juos parduoti, dovanoti, o nebetinkamus naudoti išmesti. Daug turinio apie tvarkymąsi yra būtent apie daiktų mažinimą. Išbandę šiuos ir panašius metodus žmonės liudija, kad atsisakyti daiktų sunku tik iš pradžių, o paskui iš to kyla vis didesnis pasitenkinimas ir net savotiškas noras atsisakyti dar daugiau. Žinoma, gyvenimas su mažiau daiktų atrodo paprastesnis ir lengvesnis, atsiranda daugiau laiko mėgstamai veiklai vietoj valandų, skirtų daiktų paieškai netvarkingoje aplinkoje. Be to, mažiau išleidžiama pinigų naujiems pirkiniams ar jų saugojimui.
Vis dėlto toks minimalizmas – tikrai ne visiems. Reikia suprasti, kad svarbu apsupti save daiktais, kurie turi vertę, prisideda prie gyvenimo gerovės – dekoratyvus užtiesalas ant sofos sušildo žvarbų žiemos vakarą, o trečia pora akinių nuo saulės džiugina visais metų laikais vos pasirodžius saulei. Garsi tvarkymosi specialistė Marie Kondo pasakojo, kad įsijautusi į daiktų atsisakymą nuolat galvodavo, ką dar išmesti, ko atsikratyti. Ji jautė tikrą aistrą tvarkytis – tvarkė savo, šeimos narių, draugų ir visų norinčiųjų namus, kol vieną kartą… net apalpo. Toje situacijoje kaip žaibas jai nušvito mintis, kad tvarkantis reikia galvoti ne apie tai, ką išmesti, o apie tai, ką pasilikti. Namai, pilni džiaugsmą keliančių daiktų, yra tokie, kuriuose norisi būti.
Kodėl sunku atsisakyti daiktų?
Minimalizmo ir visi kiti tvarkymosi metodai, taip pat interjero kūrimas prasideda atsisakant nereikalingų, nebenaudojamų ir nebedžiuginančių daiktų. Jų atsikratyti siūloma įvairiai: sunešti visus tos pačios rūšies daiktus, pavyzdžiui, drabužius, iš visų kampų į vieną vietą, pasirinkti konkretų kambarį ar namų vietą, kurią norisi susitvarkyti, ir visų pirma išrūšiuoti, kurie daiktai lieka, kuriuos dovanosite ar parduosite ir kuriuos išmesite.
Daiktų atsisakymas gali kelti įvairių neigiamų emocijų, ypač kaltę. Gali būti išskiriami keli kaltės tipai.
Finansinė kaltė. Sakykim, nusipirkote kažką brangaus ir nepanaudojote arba turite tai, kas potencialiai yra vertinga, bet jums nepatinka. Pavyzdžiui, turite daug jums nebetinkamų drabužių, kurie kartu kainuotų visai nemažai; turite nepatinkančių baldų. Jų sunku atsisakyti, nes nenorite švaistyti pinigų. Ką daryti? Vienas iš variantų – kuo realistiškiau įsivertinti daikto kainą ir tai, ar jam atsiras pirkėjas. Galbūt sumokėjote daug, tačiau daiktas jau panaudotas arba pasikeitus laikams nebegeidžiamas. Galbūt jis jau atitarnavo – finansinės išlaidos jau atsipirko. Taip pat galima skirti sau ribotą laiką brangų daiktą iš tikrųjų panaudoti: jei tai drabužis, rasti progą apsirengti, jei baldas – pasistatyti kambaryje. Galiausiai, perleidę daiktą kažkam, kas juo dar džiaugtųsi ir panaudotų, prikeltų antram gyvenimui, jaustumėte mažesnę kaltę, kad iššvaistėte pinigus.
Šeimyninė kaltė. Pavyzdžiui, turite mirusio šeimos nario daiktų. Atrodo, kad negalima jų atsisakyti, kad ir kiek daug jų būtų. Tokiu atveju verta pagalvoti, kuriuos daiktus iš tikrųjų verta pasilikti: kurie daiktai labiausiai primena apie tą žmogų, kurie jums mieliausi, kuriuos panaudodami kaskart prisiminsite ir padėkosite jam mintyse? Šioje situacijoje verta galvoti apie kokybę, o ne kiekybę.
Dovanos kaltė. Gavote statulėlę, rankinę, knygą autoriaus, kurio stiliaus nemėgstate, megztinį, kurio spalvos ar kirpimas jums ne prie širdies. Ar laikote dovanas, kurios jums visiškai nepatinka? Tarsi ir nemandagu jas kažkam atiduoti ar parduoti. Vis dėlto daiktas, kurį jums padovanojo, tapo jūsų ir jūs turite teisę su juo elgtis taip, kaip jums patinka. Be to, galima dovanos kaltės prevencija – išankstinė komunikacija, kas jums patinka, ypač artėjant šventėms; jei iš esmės nenorite gauti daiktų, galite siūlyti patirtines dovanas, kuriomis pasidalinsite su dovanotoju ir pan.
Visuomeninė kaltė. Kartais pasitaiko, kad turime daiktų, kurie mums atrodo nereikalingi, bet iš kitų girdime, kad tai reikia turėti, kad būtume laimingi, namuose privalo būti tas daiktas ir pan. Pavyzdžiui, itin populiaru skelbti kiekvienai moteriai būtinus turėti aksesuarus ar kiekvienam vyrui privalomus daiktus: mažą juodą suknelę, prabangų laikrodį ir t. t. Tiesa ta, kad kiekvienas turi savo gyvenimo kelią ir jam tam tikrų daiktų gali visiškai nereikėti. Todėl spintos būtinybės kiekvienam yra individualios, atsižvelgiant į asmenybę, pomėgius, darbo pobūdį ar gyvenamąją vietą.
Sentimentali kaltė. Kai kurie daiktai, vos paimti į rankas, kelia nostalgiją. Pagalvojus, kad tokio daikto reikėtų atsisakyti, jį paleisti, kyla liūdesys. Tokie daiktai neatrodo kažkuo blogi, priešingai, kelia pozityvias emocijas apie buvusias šventes, renginius, keliones, pirmuosius kartus ir pan. Vis dėlto didelė sentimentalių dalykų sankaupa gali tarsi uždaryti mus praeityje – svarbu ne tik mintyse, bet ir fiziškai namuose palikti vietos būsimiems geriems nutikimams ir įvykiams. Praktinis patarimas – nufotografuoti ar nufilmuoti tuos daiktus ir taip išsaugoti prisiminimus. Įdomu ir tai, kad kartais jokios reikšmės jums neturintis daiktas gali sukelti sentimentalios kaltės jausmus, pavyzdžiui, vyro megztinis, kurio jis nebedėvi ir nuo kurio jums nei šilta, nei šalta, gali staiga sukelti kaltę, jei pagalvojate: „O, šį megztinį jis dėvėjo tada, kai susitikinėjome.“ Nepasiduokite iliuzinei kaltei, to megztinio nei jūs, nei jūsų vyras nenaudos, jis tik prisidės prie daiktų skaičiaus ir potencialios netvarkos.
„Gal dar pravers“ kaltė. Daiktai, kurie saugomi kažkokiems atvejams. Pavyzdžiui, močiutė sakydavo: „vaikeli, turėk šitą pižamą, jei prireiks ligoninėje“, „turėk spintoje juodą švarką, kai reikės eiti į laidotuves“, „neišmesk senų marškinėlių, o jei reikės kada prastų drabužių, nuspręsi persidažyti namus, važiuosi kam padėti kaime“. Tokių „gal dar pravers“ gali būti begalybė, esu girdėjusi net ir tokių: „O jei bus teminis vakarėlis?“ Tokių daiktų panaudojimą reikia įvertinti iš labai praktinės perspektyvos – pirmiausia pagalvoti, kada paskutinį kartą juos naudojote (pavyzdžiui, vyro kostiuminės kelnės spintoje kaba aštuonerius metus, per juos visus kaskart prireikus išsisukdavo su daiktais, kurie labiau tinka ir patinka). Tuomet reikia įvertinti, kokia tikimybė, kad įvyks tas įvykis, kada daiktas „gal dar pravers“. Jei žiūrint realistiškai tikimybė, kad jį panaudosite yra maža, ar tikra verta apsikrauti? Žinoma, jei daiktą panaudojote, esate nusimatę konkrečių ir tikėtinų situacijų, kai jį vėl naudosite, matyt, vertėtų pasilikti.
Tapatumo kaltė. Yra daiktų, kurie tarsi susiję su mūsų asmenybe, ryškiai atspindi tam tikrą svarbią asmenybės dalį. Pavyzdžiui, plaukiko medaliai, kadaise intensyviai studijuotos kalbos paskaitų užrašai, nebenaudojamas muzikos instrumentas. Atrodo, kad, atsisakius kažkurio daikto, tektų atsisakyti savo dalies. Tačiau verta suprasti, kad jei kažko atsisakysite, nepasikeis tai, kas esate.
Psichologiniai netvarkos efektai veikia tarsi užburtas ratas. Kuriame savo netvarką aplink tai, su kuo kovojame: impulsyvumu perkant, baime paleisti prisiminimus, kalte ir viltimi, kad tapsime kitokie.
Būkime realistai
Kaip apsunkiname savo aplinką daiktais, skirtais įsivaizduojamam ir tobulam „aš“, galime apsunkinti save ir troškimu turėti idealią tvarką. Sterili aplinka verčia įsitempti, o dezorganizuota sukelia pralaimėjimo jausmą. Pavasarinis, šventinis ar priepuolinis tvarkymasis prieš atvykstant svečiams gali virsti eiline „dieta“ – net ir po didelio vargo po savaitės ar mėnesio netvarka ir vėl apima namų erdves. Jei nesate dailiojo lankstymo čempionas, vargu ar vakare po darbo skirsite laiko švariems skalbiniams gražiai sulankstyti. Taigi, prieš imantis didžiosios namų tvarkos, verta pagalvoti, ar tikrai sugebėsite ją palaikyti.
Kita vertus, jei kaskart dienos drabužius užmetate ant kėdės prie lovos, jie patys į spintą nenukeliaus. Realistiškas požiūris į tvarkymąsi – tai stebėjimas, ką ir kaip esame įpratę daryti, ir aplinkos koregavimas taip, kad ji kuo labiau padėtų mums palaikyti tokią tvarką, kokios norime. Ką darote užėję pro namų duris? Kur dedate raktus, piniginę, batus? Ar šiems daiktams yra vietos, kur jie turėtų būti? Suorganizuokite lentynėlę ar dėžutę, spintelę, kurioje viskas tilptų ir turėtų savo vietas. Jei tokių vietų nėra arba jos numatytos taip, kad norint jas pasiekti dar reikia įveikti kokias nors kliūtis (eiti į kitą kambarį, kažką išimti, kad galėtumėte įdėti), kasdien tuo nesinaudosite. Jūs neprivalote paversti namų šventove ir joje tarnauti – tvarkyti, tvarkyti, tvarkyti… Galite tiesiog susikurti sistemą, tokias erdves, kuriose jums būtų lengviausia palaikyti įkvepiančią, raminančią ir džiuginančią namų aplinką.
Comments are closed.