Šilčiausi švenčių prisiminimai dažnai būna iš vaikystės. Vis dėlto ir suaugę galime susikurti šį ypatingą jausmą. Mėgaukitės šventėmis, kad ir su kuo jas sutiktumėte.
Dar prieš prasidedant gruodžiui, miestus užtvindančios kalėdinės dekoracijos, šventinės melodijos ir laukimo nuotaika dažnai sukelia nostalgiškus jausmus, kurie, pasak tyrimų, nuteikia optimistiškai. Žmonėms itin svarbūs įpročiai, tad kasmetės tradicijos, gerai pažįstami ritualai suteikia saugumo, stabilumo. Vis dėlto pasiruošimo karštinė sukelia ne tik malonius jausmus, bet ir papildomų pareigų, streso. Siekdami, kad gražiausios metų šventės būtų įsimintinos, dažnai persistengiame, nusiviliame savimi ir aplinkiniais.
Visko sukontroliuoti neįmanoma ir visai nebūtina. Psichologė, rašytoja dr. Alice Boyes rekomenduoja planuojant šventinius darbus pridėti papildomai 20–25 proc. laiko nenumatytiems atvejams. Tai leis patirti daugiau malonumo, užuot strimgalviais bandant spėti per laiką, kurį esate skyrę konkrečioms užduotims. Be to, verta gerai apsvarstyti darbų sąrašą – ar tikrai nieko negalima išbraukti iš numatyto meniu ar pasidalynti užduotimis su kitais šeimos nariais, bičiuliais. Neprivalote visko – nuo apsipirkimo ir dekoracijų iki maisto ruošimo – daryti patys.
Taip pat kartkartėmis verta kvestionuoti ir tradicijas – ar jos dar svarbios, aktualios, ar teikia džiaugsmo. Nebijokite kurti naujų ritualų ar juos atnaujinti, įnešti kitokių veiklų, kurios atspindėtų dabartinį gyvenimo stilių. Daugiausia džiaugsmo juk suteikia ne maistas ir ne dovanos, o nuoširdus dėmesys ir buvimas kartu. Tad ir šventes planuoti psichologai pataria atsipalaidavus, įsiklausius į savo poreikius ir atsižvelgiant į kompaniją. Keletas patarimų, kaip susikurti ypatingus prisiminimus skirtingose situacijose.
SU ŠEIMA IR GIMINAIČIAIS
Šventiniai šeimos susibūrimai komedijomis, o kartais ir dramomis virsta ne tik filmuose. Jų herojai – įkyri tetulė, netaktiškas senelis, pernelyg rūpestingi tėvai ar nesubrendėlis pusbrolis – atpažįstami daugumai. Kaip išgyventi giminės susitikimą, juokelius, spaudimą, kalnus maisto ir kartu patirti malonių emocijų?
Psichologė Kylie Layton pataria vadovautis vidiniu kompasu. Prieš šventinius susibūrimus paklauskite savęs, kas jums svarbiausia, kaip galėtumėte įtraukti tuos dalykus į bendrą pobūvį ir išvengti nemalonių veiklų. Taip pat svarbu nepuoselėti pernelyg didelių lūkesčių. Kartais viskas einasi tikrai pasakiškai gerai, tačiau pasitaiko situacijų, kai planai griūna. Reikia gebėti tai priimti.
Taip pat svarbu nubrėžti ribas. Gal jau pripratote ir išmokote ignoruoti seksistinius dėdės juokelius ir griežtai atsisakyti papildomos taurės vyno ar trečios porcijos silkių mišrainės. Šiuo metų laiku ypač nesinori pyktis, tad pasistenkite tiesiog nekreipti dėmesio į erzinančias artimųjų savybes, o, kai to padaryti neišeina, savo pastabas išsakyti mandagiai ar pasistengti nejučia pakeisti temą. Tyrimai rodo, kad kartais trumpas atsitraukimas, pasišalinimas iš veiksmo vietos padeda daug efektyviau susitvarkyti su emocijomis nei bandymas įrodyti savo tiesą ar noras žūtbūt iškart rasti sprendimą. Apėmus stiprioms emocijoms, smegenims sunku mąstyti aiškiai, tad pertrauka leidžia nurimti ir apgalvoti tolesnius veiksmus.
„Pasistenkite priimti savo giminaičius tokius, kokie jie yra. Tyrimai rodo: kai gebame įsijausti į kitų žmonių atskleidžiamą netobulumą, ne tik lengviau priimame save su visais pliusais ir minusais, bet ir tampame empatiškesni apskritai. Kiekvienas turi savo istoriją, už nemalonaus, erzinančio elgesio rikiuojasi ne viena priežastis. Kalėdos – puikus metas bent pasistengti geriau suprasti savo šeimos narius, priimti jų trūkumus ir pabrėžti stiprybes“, – empatijos pamokomis dalijasi K. Layton.
SU VAIKAIS
Gražiausius šventinius prisiminimus dažniausiai saugome iš vaikystės, o antrą kvėpavimą švenčių organizavimas įgauna patiems susilaukus vaikų. Tada tarsi iš naujo susimąstoma apie Kalėdų prasmę ir natūraliai dedama daugiau pastangų, kad jos būtų ypatingos. Vis dėlto nėra taip paprasta nepasiklysti tarp visų komercinių pasiūlymų, renginių, idėjų ir atsirinkti tai, kas prasminga ir svarbu jūsų šeimai.
„Ilgai svarsčiau, kodėl vaikystėje Kalėdos atrodė stebuklingos ir kur išsisklaidė ta magija, kol pagaliau supratau. Tam, kad pasiruoštum, reikėjo įdėti pastangų. Magiją ir kūrė tie dalykai, kuriuos dabar dažnai nurašome kaip per sudėtingus: rankų darbo dovanos, eglutės rinkimas, pirkimas, puošimas, namų dekoravimas, maisto gaminimas, važiavimas į bažnyčią. Už visa tai dažniausiai buvo atsakingi suaugusieji“, – atkreipia dėmesį raidos psichologė dr. Nancy Darling.
Dažnai suaugusieji laukia, kad švenčių stebuklas tiesiog ateis, kaip tai nutikdavo vaikystėje, laiku neprisiimdami atsakomybės už jo kūrimą savo šeimose. „Kai tai supratau, šventės pasikeitė. Bridome per sniegą pirkti gyvos eglutės, grįždami užsukome paskanauti karšto šokolado, vėliau kepėme sausainius ir juos dekoravome, dainavome kalėdines dainas – mano sūnui tai buvo magiškas laikas“, – asmenine patirtimi dalijasi N. Darling.
Jei stinga idėjų, įsiklausykite į savo vidinį vaiką – gal jums patikdavo kepti skirtingų formų blynus su savo inicialais, puošti kepinius, karpyti snaiges, persirengti pasakų herojais ar važinėtis rogutėmis. Papasakokite prisiminimus savo vaikams – dalis tradicijų gali atgyti ir turėti tęsinį. Ieškokite visai šeimai malonių veiklų: nuo filmų žiūrėjimo, stalo žaidimų, rankų darbo dekoracijų, dovanų iki kelionių į kaimą ar kalnus.
Dauguma mūsų neįsivaizduoja Kalėdų ir be pagrindinio jo herojaus – Kalėdų Senelio. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad, nors šio personažo atsisakyti nebūtina, svarbu vaikams nemeluoti ir nebandyti įtikinti, kad jis tikras ir per naktį su savo elniais aplanko viso pasaulio vaikus. Psichologas dr. Christopheris Boyle’as svarsto, ar mitų kūrimas vaikams moralus ir ar mažiesiems, po kelerių metų supratus tiesą, melas neatsisuks netikėtais kampais, ar neužtrauks vaikų pykčio ir nepasitikėjimo, ar nesukels abejonių, kas dar buvo netikra. Šeimos terapeutas Jaredas Durtschi laikosi kiek kitokios pozicijos. Pasak jo, Kalėdų Senelis gali būti puikus nesavanaudiškumo, meilės ir tarnystės pavyzdys, prisidėti prie šeimos tradicijų kūrimo. Be to, ši fantastinė istorija lavina vaizduotę ir skatina tikėti stebuklais.
Siekiant, kad laikas su vaiku būtų kokybiškas, dr. Erin Leyba turi keletą patarimų:
- skirkite vaikui užduočių, įtraukite į savo veiklą – kartu tvarkykite ir puoškite namus, gaminkite. Tegul jis būna atsakingas už tam tikrą pasiruošimo dalį, įsitraukia;
- planuodami veiklas tarkitės su vaikais, leiskite jiems pasirinkti bent iš kelių variantų;
- supažindinkite mažylius su šventės scenarijumi – ką veiksite, kas ateis į svečius ar kur vyksite, kiek užtruksite, ko tikitės;
- įamžinkite šventines akimirkas fotografuodami ar filmuodami;
- žaiskite žaidimus, kurie tinka visai šeimai. Galite persirengti pasakų herojais, nykštukais, organizuoti spektaklį, pasirodymą ar pan.;
- kalbėkitės apie praėjusias šventes, kas jiems labiausiai patiko, ko tikisi iš šių, ką norėtų veikti, kuo galėtų prisidėti patys, pasitarkite, ką aplankyti, kam dabar labiausiai reikia dėmesio, ką dovanosite seneliams, artimiesiems ar labdarai.
SU DRAUGAIS, BIČIULIAIS
Nors Kalėdos pirmiausia asocijuojasi su šeimos susibūrimu, šventimo samprata plečiasi ir vis daugiau žmonių po Kūčių vakarienės ar kalėdinių pietų susitinka su draugais, organizuoja vakarėlius ir kviečia vieni kitus į svečius. Tai ypač populiaru tarp karjeros siekiančių miesto vienišių, taip pat praskaidrina šventes asmenims, kurie neturi artimųjų ar jie itin toli, emigrantams.
Dažnai vaikų turintys žmonės pernelyg stengiasi sukurti šventę jiems, pamiršdami savo poreikius. Todėl pagalvokite ir apie pramogas suaugusiesiems – ar susiburiant su draugais, ar susėdus su antrąja puse, kai vaikai suminga. Vienas pagrindinių buvimo suaugusiu pranašumų, kad patys galime spręsti, kaip išnaudoti šventinius laisvadienius ir kokiomis maloniomis veiklomis užsiimti.
Žinoma, svarbi švenčių sudedamoji dalis yra dovanos. Jei šis procesas pernelyg vargina, galite su draugais sutarti, kad jūsų bendra dovana ir bus vakarėlis, kelionė ar kita veikla kartu. Jei vis dėlto be dovanų šventės netektų dalies savo ypatingos auros, norite tikrai maloniai nustebinti brangius žmones ir įteikti prasmingas, įsimintinas dovanas, skirkite laiko individualiai konkretaus asmens poreikių, pomėgių, gyvenimo būdo analizei. Jokiu būdu nedovanokite identiškų dovanų dviem draugams.
Psichologo Yaacovo Trope’o ir kolegų tyrimas atskleidė, kad dovanojantieji kur kas daugiau dėmesio skiria dovanos patrauklumui, svarsto, ar ji pageidaujama, geidžiama, nepagalvodami, ar ją gavęs asmuo bus pajėgus ja pasinaudoti. Na, o gaunantieji dovanas gerokai labiau vertina praktiškumą, nei esame linkę manyti. Vieno eksperimento dalyvių buvo prašoma pasirinkti dovanas, kurias jie mielai dovanotų. Daug dažniau jie rinkosi ne itin praktiškas dovanas, pavyzdžiui, dovanų čekį vakarieniauti prabangiame, tačiau tolimame restorane. O tiriamieji, kurie rinkosi norimas gauti dovanas, pirmenybę teikė praktiškoms, lengvai pritaikomoms, panaudojamoms dovanoms: vakarienė paprastesniame restorane arčiau namų, ne itin brangus ar madingas kompiuterinis žaidimas, kurį lengva perprasti, mėgstamo laikraščio prenumerata, kavos virimo aparatas ir pan.
Taigi, renkant dovanas, mokslininkai rekomenduoja galvoti ne apie savo įvaizdį, ne apie tai, ką norėtumėte dovanoti, o įsigilinti, ką draugas ar giminaitis norėtų gauti. „Dovanų teikimas yra dėmesingumo, įsigilinimo į kito asmens norus išraiška“, – pabrėžia sociologė Allison Pugh. Psichologas Ryanas Howellas taip pat akcentuoja, kad, keičiantis dovanomis, svarbiausia parodyti, kad iš tikrųjų pažįstate kitą žmogų, kad jis jums rūpi.
SU BENDRADARBIAIS
Visame šventiniame šurmulyje tenka rasti laiko ne tik pirkiniams, dovanoms, namų puošimui, karnavalams vaikų mokyklose, bet dažnai ir darbo vakarėliams. Dalis jų smagūs ir turiningi, kituose dalyvaujama labiau iš pareigos. Nors dažnai manoma, kad kompanijų organizuojami neoficialūs susibūrimai padeda stiprinti komandinę dvasią, organizacijos elgsenos ekspertė dr. Nancy Rothbard atkreipia dėmesį, kad jaučiant savo išskirtinumą, palyginti su bendradarbiais, sunkiau atsiverti, pasakoti apie savo asmeninį gyvenimą, patirtis, dažniau baiminamasi kolegų reakcijos. Jos kolegės dr. Katherine Phillips tyrimas atskleidė, kad kuo įvairesni, skirtingesni žmonės dirba kolektyve, tuo didesnė grėsmė, kad bendros veiklos, susipažinimo žaidimai ar grupinės užduotys gali tuos skirtumus tik paryškinti. Mokslininkės atkreipia dėmesį, kad net nejaukiai tokiuose susibūrimuose besijaučiantys darbuotojai dažniausiai juose dalyvauja, nenorėdami dar labiau išsiskirti ar bandydami įtikti viršininkui.
Ironiška, kad vakarėliai, žaidimai ar projektai, skirti labiau įsitraukti į kolektyvą ir kurti neformalius ryšius, nepadeda to padaryti tiems, kuriems labiausiai reikia. N. Rothbard vadovams rekomenduoja pasistengti užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų informuoti, jog jie turi visišką laisvę pasirinkti, kiek nori įsitrauki į socialines veiklas ir bendrauti su bendradarbiais neprofesinėmis temomis. Stebint neoficialių veiklų kokybę, darbuotojų įsitraukimą, kylančius iššūkius, kaskart verta apmąstyti ir organizacijos kultūrą, etines normas ir užtikrinti, kad skirtumai būtų priimami ir gerbiami.
Jei nesinori eiti į kalėdinę darbo šventę ir tą kasmet darote per sukąstus dantis, galbūt šie patarimai padės geriau pažinti kolegas ir visai smagiai praleisti laiką:
- vakarėlio metu nekalbėkite su kolegomis apie darbą;
- išjunkite telefoną ir bendraukite su vakarėlio dalyviais;
- neskelbkite vakarėlio nuotraukų socialiniuose tinkluose bent 24 val.;
- jei jaučiatės nepatogiai, žinokite, kad tai būdinga daugumai žmonių. Pagalba jiems gali būti puikus būdas pralaužti ledus. Pakalbinkite tylesnius kolegas, pasidomėkite jų šeima, pomėgiais;
- prisiminkite, kad esate darbo vakarėlyje, tad neatsipalaiduokite per daug – apgalvokite savo juokelius, venkite itin atviro flirto ar apkalbų, nepadauginkite alkoholio ir pasistenkite išeiti iš vakarėlio laiku;
- tokie susibūrimai – puiki proga atskleisti savo lyderio savybes ir būti pastebėtam.
Jei esate intravertas ir net mintis, kad galėtumėte inicijuoti pokalbį, verčia panikuoti, psichologas dr. Gary Woodas pataria pirmiausia kelis kartus giliai įkvėpti, o po to pradėti pokalbį apie nereikšmingus dalykus – maistą, vietą, kurioje susirinkote, programą, orą, temai senkant, pasiteirauti apie pašnekovo pomėgius, švenčių planus. Tokiuose vakarėliuose nereikia tikėtis gilių analizių ir pokalbių iš širdies, bet neįpareigojantys pašnekesiai gali padėti atsipalaiduoti, sustiprinti ryšius. Taip pat svarbu nepamiršti akių kontakto. „Jei pokalbis nebesivysto ar jaučiatės itin nepatogiai, visada galite atsitraukti, padėkoti už pokalbį, pasakydamas, kad pastebėjote seniai matytą kolegą, einate į tualetą ar laikas naujam gėrimui“, – išeitis vardija psichologas.
JEI ESATE VIENIŠAS
Kalėdos ateina kasmet, nepaisydamos to, ar jų laukiame, ar išgyvename sunkius laikus – skyrybas, netektis, jaučiamės vieniši. Psichologas dr. Guy’us Winchas atkreipia dėmesį, kad neretai vieniši žmonės baiminasi švenčių, nes tuo metu jų savijauta tik blogėja. Vienišumas nebūtinai turi būti fizinis – kartais ir šeimose, ir didesniuose susibūrimuose galima jaustis itin atitrūkusiam, tarsi nepriklausančiam tai vietai, bendruomenei, nesuprastam. Vis dėlto, pasak G. Wincho, vienintelis būdas atsikratyti vienišumo – imtis emociškai rizikingų veiksmų.
- Nelikite vienas, susisiekite su buvusiais draugais, giminaičiais, pažįstamais. Padarykite tai iš anksto, pasidomėkite jų planais. Nors tokia kvietimų medžioklė gali skatinti atstūmimo riziką, tačiau tyrimai rodo, kad kartais paskendę vienatvėje žmonės linkę nuvertinti aplinkinių rūpestį ir norą padėti ar priimti į savo būrį.
- Jei nepatogu prašytis į svečius, imkitės iniciatyvos. Gal turite vienišų kaimynų, pažįstamų, pabandykite juos suburti, pasiūlykite kartu gaminti vaišes, eiti prie miesto eglutės, į šventinį koncertą ar tiesiog pasivaikščioti. Jūsų namai gali vėl prisipildyti šurmulio. Jei nedrąsu skambinti, galite tiesiog apie savo idėjas parašyti socialiniuose tinkluose ir žiūrėti, ar atsiras norinčiųjų prisijungti.
- Bent per šventes, jei jau patekote į kompaniją, pasistenkite pamiršti savo bėdas, šypsotis ir džiaugtis šventine nuotaika, aktyviai dalyvauti žaidimuose, pokalbiuose – taip padidinsite tikimybę, kad ir kitąmet jas sutiksite ne vienas.
- Jei nesate vienas, tačiau širdyje labai vieniša, šventės – puikus laikas pabandyti atkurti ryšį: pasikalbėti, atsiprašyti, pasistengti daugiau laiko praleisti drauge, prisiminti šiltas, šviesias praeities akimirkas ir pabandyti susigrąžinti emocinį artumą su tais, kurie šalia.
Jei visi ryšiai nutrūkę ir juos prikelti labai sunku, apsvarstykite savanoriavimo galimybę – šventiniu laikotarpiu itin daug organizacijų ieško pagalbininkų. Tokia veikla ne tik leis įsitraukti į geraširdžių žmonių būrį, jaustis naudingam, reikalingam, bet ir įkvėpti šventėms naują prasmę. Ši veikla tinka tiek vienišiams, tiek visai šeimai, siekiant parodyti prasmingų, šviesių ir stebuklingų švenčių pavyzdį vaikams, pajusti dalijimosi džiaugsmą.
Comments are closed.